Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Renginys Vydūno 149-osioms gimimo metinėms paminėti
2017-03-22

Kovo 23 dieną 18 val. Vilniaus mokytojų namuose vyks renginys, skirtas Vydūno gimtadieniui paminėti. Jo metu pranešimą "Vydūnas Lietuvai" skaitys Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas. Bus rodomas 1993 metais sukurtas dokumentinis kino filmas "Tamsoje būti šviesa", skirtas Vydūno 125-osioms gimimo metinėms (filmo autorius - Zacharijus Putilovas). Vydūno draugijos dainininkai, vadovaujami Eglės Burkšaitytės, atliks Mažosios Lietuvos dainas.

Minėjimo organizatoriai - Vydūno draugija laukia jūsų apsilankant. 

 



Knyga apie K.Donelaičio atminties paveldą pristatyta Marijampolėje ir Punske
2017-03-13

Kovo 9-ąją Marijampolėje, o kovo 10-ąją kaimyninėje Lenkijoje, Punsko mieste surengtos akademiko Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuvės.

Marijampolės kultūros centro M.B.Stankūnienės menų galerijoje renginį vedė šio miesto K.Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Renginio metu pasirodė Marijampolės kolegijos kultūros klubo „Aistuva“ studentai, parengę literatūrinę-muzikinę kompoziciją. Į knygos sutiktuves atėjo apie šimtas susidomėjusių žmonių.

Knygos autorius D.Kaunas džiaugėsi, kad ir praėjus jubiliejiniams K.Donelaičio 300 metų gimimo sukakties renginiams vyksta jo atminimui skirtos konferencijos Lietuvoje ir užsienyje, leidžiami jo mokslo darbai. Į naujosios knygos pristatymą kartu atvykęs Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto lektorius dr. Tomas Petreikis kalbėjo apie šio fakulteto leidžiamus vertingus leidinius bei pabrėžė, jog naujoji D.Kauno studija išleista labai kokybiškai, gausiai iliustruota nuotraukomis ir reprodukcijomis. Jis kalbėjo ir apie šios knygos struktūrą, sukūrimo aplinkybes.      

Kalbėdamas apie savo naująją knygą, D.Kaunas sakė, kad K.Donelaitis jį lydi jau daug metų, medžiagą jis rinko ir kaupė keturis dešimtmečius, o knygą rašė trejus metus, buvo aplankyti archyvai Lietuvoje, Vokietijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Amerikoje ir kitose šalyse. Akademiko įsitikinimu, „Metai“ yra tiesiog revoliucinis kūrinys, kuriame visai neminimas Prūsijos vardas, o pats kūrinys gina baudžiauninkų interesus.

Skaitykite plačiau...


K.Donelaitis nebuvo paprastas kaimo kunigas
2017-03-11

Jau rašėme, kad už Kristijono Donelaičio tyrimus šių metų vasario mėnesį Lietuvos mokslo premija Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta Daliai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą "Kristijono Donelaičio tyrimai (2001-2015)". Neseniai Lietuvos radijas transliavo pokalbį su laureate, kuri pasidalino savo labai įdomiomis įžvalgomis. Manome, kad jos bus įdomios ir mūsų svetainės lankytojams. Pokalbio aprašymą galima rasti čia: 

DŽ informacija

 



Kviečiame teikti pasiūlymus apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“
2017-03-07

Kristijono Donelaičio draugija, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija šiemet vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.

Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija. Kasmet numatoma apdovanoti po 2-3 asmenis. Praėjusiais metais šiuo medaliu buvo apdovanoti lietuvių kalbos mokytoja Ona Druseikaitė-Ruževičiūtė už lietuvių kalbos mokymą ir kalbos bei kultūros populiarinimą, tarptautinių kultūros ir švietimo projektų rengimą bei įgyvendinimą, lietuviškos tapatybės stiprinimą Mažojoje Lietuvoje - Įsrutyje (Černiachovske) nuo 2008 iki 2016 metų, rašytoja Edita Barauskienė už istorinį romaną "Tolminkiemio sodininkas" bei kitus istorinius romanus apie Mažosios Lietuvos veikėjus, Mažosios Lietuvos istorinės atminties ir kultūros paveldo puoselėjimą bei istorikas, tyrinėtojas Algirdas Matulevičius už Mažosios Lietuvos enciklopedijos ir kitų leidinių rengimą bei bendraautorystę rengiant keliasdešimt leidinių ir straipsnių Mažosios Lietuvos temomis.

Skaitykite plačiau...


Krašto istorijos ir kultūros pažinimo klubui ALKAS – 50 metų
2017-03-06

Lietuvos kultūros darbų baruose - jubiliejus: prieš pusę šimtmečio, 1967 m. kovo 17 d. Vilniuje, Skaičiavimo mašinų specialiame konstravimo biure (SM SKB) inžinierių Stepono Lukoševičiaus, Edvardo Gudavičiaus ir Zenono Didžiulio iniciatyva buvo įsteigtas Kraštotyros - krašto istorijos ir kultūros pažinimo būrelis, vėliau tapęs klubu „ALKAS“. Klubo emblema tapo Stepo Lukoševičiaus nupieštas šv. Izidorius - sėjėjas, sėjantis kultūros grūdus į  inžinierių „dirvą“. Pirmajame būsimojo klubo susirinkime dalyvavo devyni SM SKB darbuotojai. 

Per 50 gyvavimo metų klubo pirmininkais buvo a.a. Steponas Lukoševičius (1967 - 1972 m. ir 1977- 2016 m.), Algimantas Budriūnas (1972 - 1976 m.), Gediminas Vanagas (1976 - 1977 m.). Labai gaila, kad savo įkurto klubo 50-mečio nesulaukė Stepas Lukoševičius, tiesiogine to žodžio prasme buvęs ALKO vedliu ir jo siela. 

Aukšto techninio ir intelektualinio lygio inžinierių kolektyvas neapsiribojo vien technine veikla - kūrybingi darbuotojai troško ir dvasinio peno. Todėl klubo narių būrelis greitai išaugo iki kelių dešimčių entuziastų sambūrio, o jo veiklos barai nuolat plėtėsi į vis naujas sritis. 

Pradžioje pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į klubo narių bei kitų SKB darbuotojų savišvietą. Inžinierius technologas Edvardas Gudavičius, tuo metu Vilniaus Universitete neakivaizdžiai studijavęs istoriją, bendradarbiams skaitė paskaitas iš Lietuvos istorijos, vedė ekskursijas po Vilniaus senamiestį ir kitas istorines sostinės vietas. Taip pat aplankėme Knygų rūmus, Universiteto biblioteką, Lietuvos istorijos bei Vaizdo ir garso archyvus.

Maždaug tuo metu daugelis SM SKB darbuotojų įsigijo nuosavus automobilius, daugiausiai „zaporožiečius“, ir tai sudarė sąlygas aplankyti su mūsų krašto istorija susijusias vietas įvairiuose Lietuvos regionuose, o vėliau -  ir Rytprūsių žemėje, Baltarusijoje, Ukrainoje, net Lenkijoje.

Į keliones paprastai vykdavo 10 – 25 lengvųjų automobilių kolona ir būtinai – autobusas tiems, kurie netilpdavo į automobilius. Nuolatinis mūsų kelionių po Lietuvą dalyvis ir vadovas buvo a.a. profesorius Česlavas Kudaba, su didele meile ir užsidegimu pasakodavęs ne tik apie svarbiausias lankomas vietas – istorijos ir gamtos paminklus, bažnyčias, o autobuse – ir apie pravažiuojamus ežerėlius, kalnelius, miškus. Taip išvažinėjome Aukštaitiją, ypač Ignalinos kraštą, Žemaitiją, Dainavos, Pamario žemes.

Skaitykite plačiau...


Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 1 - 5 / 160

 

Sprendimas: www.arius.lt