Kviečiame siūlyti kandidatus apdovanojimui
2025-11-08

Kristijono Donelaičio draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija, jau 11-ą kartą vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.

Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrenka 7 asmenų komisija.

Šiemet ir vėl numatyta apdovanoti šiuo medaliu 2-3 asmenis.

Apdovanojimas atminimo medaliu yra skiriamas už:

1. Kristijono Donelaičio asmenybės ir jo kūrybos tyrinėjimą, įamžinimą ir populiarinimą;

2. Lietuvos ir užsienio šalių institucijų, o ypač Lietuvos ir Karaliaučiaus srities bendruomenių, visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje skatinimą ir plėtojimą,

3. Lietuvių kultūros užsienyje tyrinėjimą, įamžinimą, lietuvių kultūrinę ir kūrybinę veiklą;

4. Indėlį plėtojant lietuvių kalbos mokymą(si) užsienyje.

Poema „Metai“ išversta į suomių kalbą
2025-09-30

Malonios naujienos, susijusios su lietuvių grožinės literatūros patriarcho Kristijono Donelaičio kūrybos sklaida užsienyje. Labai džiaugiamės, kad galiausiai Kristijono Donelaičio poema „Metai“ buvo išversta į suomių kalbą ir yra prieinama skaitytojams šioje Šiaurės šalyje. Tai jau 18-a užsienio kalba kviečianti geriau pažinti lietuvių kultūrą, patį rašytoją.

Rugsėjo 10 d. Lietuvos ambasadoje Suomijoje apsilankė „Metų“ vertėjas Juha Kajander ir vertimo leidėjas Matti Ylipiessa iš leidyklos Atrain & Nord Kustannusliike. Jie Ambasadoje pristatė vertimą bei preliminariai sutarė, kad kitais metais kartu organizuos platesnį poemos vertimo pristatymą.

Tikimasi, kad dar šių metų lapkričio mėnesį 35-metį minėsianti Donelaičio Lietuvos bičiulių draugija Suomijoje įtrauks „Metų“ ištraukos skaitymą į savo programą.

Knygą galima įsigyti leidyklos knygų elektroninėje parduotuvėje: https://www.atrainkustannus.fi/tuote/vuodenajat/ .

Šią istoriją plačiau aprašysime žurnale „Donelaičio žemė“.

PROF. DOMAS KAUNAS: „KRISTIJONO DONELAIČIO SĖKMINGA VEIKLA UŽTIKRINO JAM AMŽINUMĄ“
2025-04-17

Minint Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo 106-ąsias ir Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines, pernai lapkričio pabaigoje, Vilniuje trims asmenims įteikti ir tų metų Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“.

Vienas iš jų – pedagogas, Mažosios Lietuvos kultūros ir literatūros tyrinėtojas prof. Domas Kaunas. Jis apdovanotas už ilgamečius Mažosios Lietuvos kultūros tyrimus, mokslinę bei visuomeninę veiklą, knygų ir kitų leidinių bei straipsnių rengimą ir publikavimą, bendradarbiavimą, jaunosios kartos ugdymą.

Siūlome skaitytojams Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus pokalbį su laureatu.

Esate Vilniaus universiteto profesorius, dėstytojas, knygotyrininkas, knygų autorius, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas. Kuri iš šių veiklų jums svarbiausia?

Mano kasdienė veikla daug metų buvo susijusi su Vilniaus universitetu, dėstymu studentams, mokslo duomenų kaupimu, tyrimais, rezultatų publikavimu. Suglaustai galima sakyti, kad mano akademiniame pasaulyje vyravo  mokslo ir pedagoginis darbas, po kurio stogu pavėsį rado ir kitos Jūsų paminėtos veiklos. Dabarties metu telkiuosi į tyrimų tęsinį ir pasiektų rezultatus pristatymą suinteresuotiems naudotojams bei platesnei visuomenei.   

Nuo ko prasidėjo jūsų susidomėjimas Mažąja Lietuva?

KLAIPĖDOJE BUS ĮRENGTA MAŽOSIOS (PRŪSŲ) LIETUVOS TAUTINĖS TARYBOS (TILŽĖS) AKTO SIGNATARŲ ALĖJA
2025-04-16

Klausimus dėl lietuviško paveldo puoselėjimo ir lietuviškų akcentų Klaipėdoje, Kristijono Donelaičio draugijos nariai dar 2023 m. pabaigoje aptarėme bendrame viešame susitikime, kartu su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT), Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” ir kitų organizacijų nariais, aktyviais klaipėdiečiais.
Iš karto po šių pasitarimų, susitikau ir su Klaipėdos miesto savivaldybės meru Arvydu Vaitkumi. Į susitikimą eiti kartu taip pat pakviečiau ir MLRT Klaipėdos skyriaus vadovą Algimantą Švanį.  
Susitikimui su meru pasiruošiau ir jam perdaviau Kristijono Donelaičio draugijos raštą “Dėl lietuviško paveldo puoselėjimo Klaipėdoje”, su konkrečiais pasiūlymais.
Meras labai palankiai įvertino mūsų pasiūlymus. Tą pačią dieną jis raštą nukreipė savo pavaduotojai ir dar dviem savivaldybės darbuotojams. Deja, pavaduotoja tapo Seimo nare ir procesas užsitęsė.
Malonu, kad šių metų balandžio 10 d. vykusiame Klaipėdos miesto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės posėdyje buvo svarstomi ir mūsų draugijos vardu anksčiau pateikti 4 pasiūlymai. Tarp jų ir dėl Mažosios (Prūsų) Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto (Pareiškimo) signatarų įamžinimo Klaipėdoje, įrengiant bendrą alėją.

MINIME PRŪSIJOS AR PRŪSIJOS KUNIGAIKŠTYSTĖS 500-METĮ, JO IŠKILMES AR BUVIMĄ PATVORYJE
2025-04-10

Šiais metais, šiandien sukanka Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-metis (1525 m. balandžio 10 d.). Vieniems tai siektinas iškilmingas paminėjimas, kitiems “Prūsijos” vardą primenantis kryžiuočių ar vėliausiųjų nacių smurtas bei žudynės. Tretieji gi nori švęsti buvimą savotišku patvoriu, iš po kurio nubyrėdavo kontrobandinių pajamų.

Priminsiu, vadinamoji Prūsija buvo iki 1525 m., taigi šio pavadinimo naudojimui šiais metais ne 500. Ypač keistai atrodo priimti sprendimai šiuos, 2025 metus Vilkaviškyje, Šakiuose, Šilutėje, …, minėti “paprūsės” metais.

Svarbiausiai suprasti, kas ir kokia forma ar mintimi buvo nuo 1525 iki pat 1945 ir, galimai, tik tada apsispręsti ką, kiek ir kaip minėti ar neminėti.

PRIEŠ 500 METŲ

1525.04.10 yra labai svarbi data, kuri iš principo nutraukė egzistavimą banditinės struktūros (Kryžiuočių ordino …), kuri mūsų tautiečiams prieš pora amžių buvo atnešusi kryžiuotiškų žudynių laikotarpį ir feodalinius santykius su baudžiava po Vatikano ir vokiškos Šventosios Romos imperijos padu. Nors, neužmirštinas ir faktas, kad ženkli dalis tuometinės lietuviškos bendruomenės atstovų, ypač gobšesnių bei mažiau atsparių, šių karų pradžioje taip pat buvo įjungti ar patys įsijungę į tas gretas ir vėliau kariavo prieš neatsiklaupusius lietuvius.