|
Kelionė pas Kristijoną Donelaitį
2012-06-04
L.Rėza versdamas Kristijono Donelaičio „Metus“ poemą užbaigė žodžiu „...vargsim“. Tai ko gero ir užkodavo mūsų sunkų pasiruošimą kelionei į gegužės 26 dieną Tolminkiemyje vykusią Poezijos ir muzikos šventę. Nors išvykti tikėjosi apie 70 žmonių, teisę gavo tik 35 laimingieji. Buvo įvairiausių akibrokštų, „pagalių į ratus kaišiojimo“. Supratome, ką reiškia „didžioji politika“... Bet patyrėme ir nuoširdžių žmonių pagalbą. Kadangi didžiąją keliauninkų dalį sudarė projekto „Donelaičio Lietuva“ dalyviai, taigi mūsų globėjas Arvydas Vidžiūnas ir mieloji Julija iš „Janikės kelionių“ agentūros, tikrąja to žodžio prasme, buvo mūsų gelbėtojai nuo biurokratinės sistemos trukdžių.
Tolminkiemyje aplankėme Kristijono Donelaičio namą, kuriame yra dar išlikusių jo buities daiktų. Keturvalakių pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinė Greta Landžiūtė mintinai pasakė ištraukų iš Didžiojo poeto kūrybos.
Poezijos ir muzikos šventė sukvietė gausų būrį svečių. Dalyvavo poetai Liutauras Degėsys, Julius Keleras, Gytis Norvilas, Georgijus Jefremovas, Lietuvos respublikos generalinis konsulas Kaliningrade, kultūros atašė Romanas Senapėdis, Kaliningrado sr. mokinių ir jaunimo kūrybinio konkurso „Donelaitis ir mes“ nugalėtojai, Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai, Vilkaviškio r. Keturvalakių ir Alvito pagrindinių, Virbalio vidurinės mokyklų, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytojai ir mokiniai, įvairių Lietuvos miestų akademinis jaunimas ir moksleiviai. Kelionėje mus globojo ir patarimų negailėjo Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius. Buvo nuostabu klausytis šventės dalyvių koncerto: Gusevo (Gumbinės) mergaičių folkloro ansamblis „Nadruvėlė“ atliko „Tai gražiai mane augino“, Elena Ralienė virkdė kankles, Gurjevsko (Nojchauzeno) vaikų ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Rūtelė“ parodė savo programą. Renginio vedėjai Kaliningrado universiteto dėstytojai Silovai Liudmilai Pavlovnai įteikėme lietuviškos duonos kepalą (jos šviežumu pasirūpino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytoja V.Diržiuvienė). Duonos pabučiavimas – pagarbos ženklas, liudijantis, kad šiai moteriai labai rūpi Kristijono Donelaičio atminimo išsaugojimas.
Guseve aplankėme K.Donelaičio bareljefą, pamatėme freskas, nupieštas ant daugiaaukščių, vėliau vykome į Lazdynėlius, į Kristijono Donelaičio tėviškę, kurioje auga 275 ąžuolai ir ...piktžolės. Susipainiojo jausmai: džiaugsmas su liūdesiu, viltis su beviltiškumu, drąsa su abejingumu. Bet paskatinti Gintaro Skamaročiaus tyliai rezgame planą, kaip sutvarkyti šią apleistą vietą. O kaip rašė Kristijonas Donelaitis, žmogui viskas įmanoma, tik reikia mokytis iš gamtos, apriboti savo norus, dirbti ir džiaugtis bei būti savimi.
Virginija Tabarienė
Projekto "Donelaičio Lietuva" koordinatorė
|