Bitėnai - kaimas Nemuno pakrantėje vaizdingame pušynėlyje prie Rambyno kalno, kur įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija, M. Jankaus muziejus, Mažosios Lietuvos paveikslų sodas. Kaimas prie Bitės upelio visada buvo lietuviškas, jo nepalietė net maras.
Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus pirmojo rugpjūčio penktadienio popietę pakvietė į tradicinę „Sueigą pas Martyną Jankų“. Ši istorijos valanda buvo skirta Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo Jono Vanagaičio 70-osioms mirties metinėms.
Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pristatė susirinkusius. Jų atvyko gausus būrys: iš Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Tilžės (Sovetsko), Tauragės, Pagėgių. Dalyvavo Seimo narys Kęstas Komskis, Pagėgių meras Virginijus Komskis. Sueiga vyko klėtelės salėje. L. Burzdžiuvienė kalbėjo apie J. Vanagaičio asmenybę, perskaitė jo anūko Jono Šležo laišką ir sveikinimą, pasidžiaugė, kad M. Jankaus muziejui perduoti kai kurie J. Vanagaičio daiktai ir laiškai.
Susirinkusius pasveikino Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kuris džiaugėsi vis gražėjančiu muziejumi ir jo aplinka. Jis sakė, kad savivaldybės Taryba spręs klausimą dėl „Vorutos“ internetinio puslapio perėmimo. Pranešimą apie Jono Vanagaičio politinės ir kultūrinės veiklos aspektus iki 1914 metų, I-ojo pasaulinio karo skaitė studentė iš Klaipėdos universiteto, dr. Silvos Pocytės mokinė Eglė Budrytė. Ji papasakojo apie žymaus visuomenės veikėjo vaikystę, jaunystę, namų aplinką, mokymosi metus, dalyvavimą draugijų veikloje.
Dr. S.Pocytė papasakojo apie J. Vanagaičio veiklos aspektus po I-ojo pasaulinio karo, kovą už lietuvybę. Jis rengė straipsnius istorijos, politikos, ekonomikos klausimais, išleido atsiminimus apie Klaipėdos kraštą „Kovos keliais“. Pranešėja sakė, kad J. Vanagaičio gyvenimas ir veikla dar nėra pakankamai ištirti.
Iki sueigos susirinkusieji lankėsi Bitėnų kapinaitėse, kur pagerbė J. Vanagaičio, M. Jankaus, Vydūno ir kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių atminimą.Doc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus, ilgamečio Vydūno draugijos pirmininko, dabar Garbės pirmininko pranešimas skirtas Mažosios Lietuvos panteono – Bitėnų kapinaičių 25-čiui. V. Bagdonavičius prisiminė 1988 metus, kai buvo įkurta Vydūno draugija, kaip buvo perlaidoti Vydūno palaikai. Tada reikėjo pervežti žymaus filosofo palaikus iš Vokietijos, iš Detmondo. Draugija svarstė, kur juos perlaidoti. Kapinės Mažojoje Lietuvoje – ypatingo dėmesio vieta. Buvo pasirinktos Bitėnų kapinaitės, kur lankydavosi Vydūnas, kur skambėdavo jo balsas. Pranešėjas papasakojo apie talką tvarkant kapines, nes iki tol jos atrodė prastai. 1991 m. rudenį Vydūno palaikai buvo perlaidoti Bitėnuose. Tai buvo didžiulė šventė.
Sueigoje dalyvavo nemažai vydūniečių, kurie susirinko į tradicinę vasaros stovyklą. Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną pristatė Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo grupės vedėja Danutė Valentukevičienė. Žinyną sudaro trys dalys: I-oji - istorija, ekonomika ir kultūra, II-oji – gyvenvietės, III-oji – biografijos. Žinynas išleistas keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopedijos pagrindu. Jame atsispindi lietuvininkų gyvenimas, jų kultūra, gamtos paminklai, pristatytas ir Pagėgių kraštas.
Vilnietis Vytautas Gocentas kalbėjo apie pedagogą, Mažosios Lietuvos istoriką Joną Užpurvį, gimusį Šilutėje, parašiusį veikalą apie saugiškių tarmę „Trys kalbinės studijos“, parengusį Lietuvos istorinių dokumentų rinkinį „Lietuvių tautos istorijos šaltiniai“, knygą apie tremtį „Mano literatūrinis palikimas“. V.Gocentas kalbėjo apie knygos reikšmę, sakydamas, kad žmonės išeina, o knygos lieka.
Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pristatė draugijos išleistą ketvirtinio žurnalo „Donelaičio žemė“ pirmąjį numerį. Šis leidinys nuo 1992 m. iki 2016 m. I ketvirčio buvo leidžiamas laikraščio formatu.
Sueigoje buvo galima įsigyti Mažosios Lietuvos enciklopedijų centro išleistų knygų apie Mažąją Lietuvą. Susirinkusieji lankėsi Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Tai galerija po atviru dangumi, įkurta prieš 13 metų. Sumanymas ją įkurti kilo poetui žurnalistui Eugenijui Skipičiui. Per tuos metus sodas augo, plėtėsi. Čia vyksnatis pleneras jau dvejus metus yra tarptautinis, jo tematika – Mažosios Lietuvos istorija, asmenybės, ženklai.
Buvo pristatyti jaunųjų dailininkų plenero darbai, taip pat tradicinio profesionalių dailininkų plenero „Mažosios Lietuvos ženklai“ darbai. Matėme Arvydo Karvelio, Kristinos Daniūnaitės, Algimanto Ramanausko, Sofijos Rickevičiūtės, Ernesto Žvaigždino ir kitų darbus. Jaunųjų dailininkų plenerus globoja Seimo nario K.Komskio labdaros ir paramos fondas.
Vakaro prieblandoje skambėjo styginių instrumentų kvarteto „Musica Libera“ iš Klaipėdos atliekami kūriniai: tango, klasika, populiarioji ir roko muzika
.
Nuoširdžiai dėkojame organizatoriams ir rėmėjams už gražų renginį, už tai, kad galėjome pabūti nuostabiame gamtos kampelyje, išgirsti pasakojimų apie įžymius Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės veikėjus, pavaikščioti po paveikslų sodą ir pasiklausyti geros muzikos.
Emilija Algaudė Bukontienė
Kraupiško (Uljanovo) vidurinės mokyklos mokytoja
Nuotraukose - renginio akimirka, kalba dr. V.Bagdonavičius, styginių instrumentų kvarteto koncertas
