Spalio 7-ąją Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre įvykusi mokslinė konferencija „Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai“ užbaigė Martyno Liudviko Gedemino Rėzos 240 –ųjų gimimo metinių jubiliejinius renginius. Devynių mokslininkų iš Klaipėdos ir Vilniaus parengti pranešimai dar kartą patvirtino, kokia visapusiška asmenybė buvo M.L.G. Rėza. Šios iškilios asmenybės ir jo darbų vertinimas mokslininkams iki šiol kelia daug iššūkių.
Jei Kristijonas Donelaitis mūsų kultūrinėje sąmonėje yra, tai to nepasakysi apie Rėzą, - tvirtino vilnietė doc. dr. Ingė Lukšaitė, priminusi, jog Rėza dirbo ateičiai ir padėjo pagrindus dabartinei lietuvių kultūrai. „Rėzą mes savo noru „susiaurinome“ - ir tai tęsiasi jau šimtą metų“, - apgailestavo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, savo pranešime kalbėjusi apie iškilius Rytų Prūsijos veikėjus, kuriuos domėtis Prūsų Lietuva paskatino Rėzos fenomenas.
Turbūt akivaizdžiausiai Rėzos „kitoniškumas“ ir jo prūsiška tapatybė atsiskleidė dvejuose pranešimuose: evangelikų liuteronų kunigo klaipėdiečio dr. Dariaus Petkūno (kalbant apie Rėzos nuopelnus bažnyčios istorijai ir teologijai) bei vilnietės dr. Dainoros Pociūtės, apžvelgusios Rėzos – Prūsijos kariuomenės kapeliono 1813-1814 m. karo žygių dienoraščius, kuriuose dominuoja ne karo, o kultūros ir švietimo temos, daug pasakančios apie rašiusįjį asmenį.
Dr. Liucija Citavičiūtė, priminusi, jog Rėza turėjo turtingą biblioteką - per 3 tūkstančių egzempliorių leidinių, apžvelgė, kur pasklido mokslininko palikimas ir ką mes šiandien vadiname Rėzos rankraštynu.
Konferencijoje dalyvavo ir savo pranešimus skaitė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltistikos centro direktorė doc. dr. Lina Petrošienė, kalbėjusi apie daugiakultūrės aplinkos poveikį Prūsijos
lietuvių dainų melodikai (L. Rėzos kolekcija). Klaipėdietis Egidijus Bacevičius apžvelgė iliustruotą pamario žvejų žodynėlį E. W. Berbomo laiškuose M.L.G. Rėzai. BRIAI mokslo darbuotojas, istorijos ir archeologijos katedros lektorius dr. Ernestas Vasiliauskas pranešimą skaitė apie Kuršo literatūros ir dailės draugiją: Lietuvos tyrimus (1817-1915), o BRIAI jaunesniojo mokslo darbuotojo mgr. Darius Barasos pranešimo tema buvo „Atsidavęs Bakchui ir Venerai“: 1825 m. byla dėl Karklės mokytojo suspendavimo“.
Konferenciją centras surengė bendradarbiaudamas su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu. Ją rėmė Neringos savivaldybė ir kitos įstaigos.
Liudviko Rėzos kultūros centro informacija ir nuotraukos
