Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

„Tikt n‘ užmirškit irgi manęs ir mano namelių...“, -
2017-06-12

„Metuose“ prašė Kristijonas Donelaitis. Šį prašymą stropiai vykdo  K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyrius, organizuodamas ir vykdamas į talkas – šventes Tolminkiemyje.

Ankstyvą gegužės paskutinio šeštadienio rytą šiauliečiai, penki panevėžiečiai ir du joniškiečiai, pabučiuoti pirmųjų saulės spindulių ir prisiminę K.Donelaičio pamokymą eilėraštyje „Kiekvienam daryti gera“ leidomės kelionėn į Tolminkiemį.

Pasieniečiai buvo malonūs ir paslaugūs. Neklausinėjo, kam vežame knygas, kokia literatūra, ar gėlėse su šaknimis nepervešime kokios  augalų ligos. Prieš dvejus metus jie liepė gėles ir ąžuoliukus išmesti, bet savininkės Dalia ir Gražina maloniai prašė,  kad nemestų. Taip laimingai nuvežėme juos į Tolminkiemį ir Lazdynėlius.

Greitai pasiekėme Poeto žemę, klausydamiesi prof. Džiuljetos Maskuliūnienės pasakojimo apie K. Donelaičio asmenį, jo kūrybą, laikmetį.

Turėjome tris dalgius, kitų įrankių, nes visi buvome pasiruošę šauniai padirbėti. Mūsų nuostabai - aplinka nušienauta, brūzgynai ir krūmai iškirsti, net lauko tualetas nudažytas, išvalytas, bet darbų atsirado... Vieni tvarkė kapelius, kiti toliau pjovė garšvas, ravėjo gėlyną. Neužmirštuolėmis ir kitomis gėlėmis pražydo kapeliai, sužibo žvakelės. Prieš 30 metų, suradę brūzgynuose ir žolėse pirmąjį antkapį, vėliau išvalę nuo medžių, dabar mes juos tvarkome. Prie paminklinio akmens K.Donelaičiui prof. Dž.Maskuliūnienės pasodintos tulpės žydėjo, tik reikėjo nuravėti žoles, pasodinti kitas gėles, palieti.

Aplankėme kleboniją-muziejų, savo lėšomis kiek kas galėjome parėmėme. Direktorė Liudmila Silova džiaugėsi, kad bus pinigų pasamdyti  darbininką aplinkai sutvarkyti.

Pagaliau pasirodė autobusai ir atklegėjo Karaliaučiaus krašto moksleiviai. Atvažiavo  ir svečiai: LR Generalinio konsulato kultūros atašė Raminta Gecevičienė padėkojo už gražią šventę Tolminkiemyje, kur K. Donelaitis gyveno ir dirbo 37-erius metus, organizatoriui Aleksui Bartnikui - lietuvių kalbos mokytojų asociacijos  pirmininkui, projekto koordinatoriui Algirdui Karmilavičiui, mokytojams ir mokiniams.

K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius taip pat dėkojo visiems šventės dalyviams, kvietė nepamiršti šio krašto, iš kurio sklido šviesa...Aleksas Bartnikas sveikino ir dėkojo visiems dalyviams. Šiauliečiai gavo jo padėkos raštą už ilgametį bendradarbiavimą.

Koncerto metu skambėjo lietuviškas žodis, liaudiška daina. Šiaulietės Irenos Jankūnienės pagamintas tautines juosteles  galėjome dovanoti kiekvienam dalyviui, kurie žinojo, kad tai yra Lietuvos vėliava. Joniškietis poetas Jonas Ivanauskas paskaitė pasakojimą apie reformaciją, taip pat savo kūrybos eilių.

Aš dėkojau talkininkams, mokytojams ir mokiniams už  geriau išmoktą lietuvišką žodį, padėkojau ir pasveikinau Aleksą Bartniką su Felicijos Bortkevičienės premijos  apdovanojimu už lietuvių kalbos puoselėjimą, Algirdui Karmilavičiui už gerai atliktą koordinatoriaus darbą, direktorei Liudmilai Silovai - už sutvarkytą aplinką, visiems įteikiau dovanėles. Mokiniams dovanojome knygas ir „Rūtos“ saldainių fabriko dovanotus saldainių maišelius.

Šurmulys aprimo ir vėl įsivyravo tyla. Atsisveikindami su Kristijonu Donelaičiu prie kapo susimąstėme, kas galėjome pasimeldėme, padėjome gėlių iš lietuviško darželio, uždegėme žvakutes. Duok, Dieve, kad kitais metais Poete, tave vėl aplankytume, nepamiršime tavęs ir tavo namelių.

Atsisveikinę su Tolminkiemiu, pro Trakėnus pasukome į Lazdynėlius. Mus sutiko ošianti ąžuolų giraitė. Jubiliejiniais metais sodinti ąžuolaičiai gležni, deja, radau 7 ąžuoliukus mechanizuoto žolės pjovėjo sužalotus, nebuvo kai kurių kuoliukų. Savo liūdesį išblaškėme, sudainuodami dainą „Pasodinkim ąžuolą“. Vėl sodinsim ąžuolus ir , Kristijonai, su tavo pagalba nugalėsime visas negandas.

Gumbinėje prie Poeto paminklo padėjome lietuviškų tulpių. Mūsų dovanotas puokštes A. Bartnikas ir A. Karmilavičius jau buvo padėję, paminklas skendėjo gėlėse. Miesto šventės dalyviai fotografavosi prie paminklo.

Ragainėje M. Mažvydo kalnelyje pamatėme sutvarkytą, renovuotą bendrabutį, einant toliau pamatėme atstatytą Danieliaus Balčiūno kryžių! Apravėjome žoles, pamatėme diemedį. Kas atstatė kryžių, nesužinojome. Gal kada ateis laikas ir gal po altoriumi bus rasti ir Martyno Mažvydo palaikai?

Panevėžietis Steponas Kubeckas  sukūrė filmuką apie šią šventę, jį galima pažiūrėti: You Tube Steponas Kubeckas Nr.298 Tolminkiemis.

Atsisveikinome su Mažąja Lietuva ir pasukome Šiaulių link. Aš su džiaugsmu galėjau dėkoti visiems pirmą kartą važiavusiems ir senbuviams.  Dovanojau knygas, kurias mums dovanojo „Saulės Deltos“, LKF, Šiaurės krašto knygų leidyklos  vadovas Hubertas Smilgys. Visiems pagarsinau ir dėkojau „Šiaulių krašto“ redaktoriui Vladui Verteliui už pusės transporto išlaidų padengimą, UAB „Rūta“ gamybos direktoriui Rimantui Gluodui už dovanotus saldainius.

   Gaila, kad šiais metais Šiaulių miesto savivaldybė negalėjo paremti projekto „Šiauliečiai - K. Donelaičio palikimo saugotojai ir atminimo puoselėtojai“.

     Jau temo. Į Šiaulius grįžome pavargę, bet laimingi, sustiprėję dvasia, ryžtingi su polėkiais ateičiai. Sutarėme dirbti, nes jei ne mes, tai ir nebus tos šventės - dvasios puotos mūsų jaunimui ir mums.

 

Izolina Natalija Lingienė,

K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė       

   

  

 

 

Sprendimas: www.arius.lt