Nuo maždaug 2000 m. Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas (Rusijos Federacija) turėjo galimybę bendradarbiavimo spartinimui ir pasienio regionų vystymui gauti TACIS, Kaimynystės ir kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos bendradarbiavimo programų lėšų.
Per du dešimtmečius abejuose kraštuose įgyvendinta kelios dešimtys bendrų projektų už kelias dešimtis milijonų eurų, tame tarpe kultūros, švietimo, turizmo, verslo, pasienio infrastruktūros, aplinkosaugos ir kitose srityse.
Daug žadėjo Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto (Rusijos Federacijos) 2014-2020 bendradarbiavimo programa, jai aptarinėtos pasienio regiono įstaigų iniciatyvos, pateiktos bei finansavimui patvirtintos paraiškos. 2019 m. pradėti įgyvendinti pirmieji 12 projektų. 2020 ir 2021 m. dar po 12 naujų projektų, viso 36 keletos sričių projektai, iš jų pusė – kultūros mainų ir paveldo apsaugos bei pritaikymo turizmo plėtrai.
2021 m. pabaigoje abejų šalių jungtinis programavimo komitetas jau buvo sudėliojęs 2021-2027 laikotarpio bendradarbiavimo programos prioritetus, galimus bendrus projektus, tame tarpe ir kultūros srityje.
Karas ir jo aplinka atnešė daug skausmo, praradimų ir nežinios. Bendradarbiavimo procesai stoja ir stabdomi. Ar 2021-2027 programos planavimo darbai kada nors galės būti atnaujinti - nežinia ?
Šiadien aiškiau su dabartine 2014-2020 programa. Reaguojant į susidariusią politinę situaciją dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje ir atsižvelgiant į 2022 m. vasario 25 d. gautas Europos Komisija (EK) nuostatas sustabdyti ir nevykdyti mokėjimų, t.y. neskirti 2014-2020 programos lėšų Rusijos partnerių institucijoms. Paminėti Rusijos Federacijos veiksmai ir ši EK reakcija bei vėliau sekę veiksmai teoriškai sustabdė, o praktiškai - panaikino dabartinės bendradarbiavimo programos įgyvendinimą.
Koks likimas laukia šios, įšaldomos programos projektų partnerių Lietuvos pusėje, ypač tų kurie jau pradėję paruošiamuosius pastatų remonto darbus ? EK ir šią programą administruojanti Lietuvos Vidaus reikalų ministerija žada, kad projektuose planuotas investicijas bei kitas veiklas vienašališkai bus galima tęsti tik Lietuvos pusėje.
Europos Komisija nuostatas neskirti lėšų išsakė ne tik Lietuvos ir Karaliaučiaus bendradardarbiavimo programai, bet ir dar devynioms kitoms programoms, kuriose dalyvavo Rusijos Federacijos ir Baltarusijos paseinio regionai.
Bendradarbiavimas abipus sienos iš principo mažina įtampą ir agresiją, stiprina bendruomenių abipus sienos brandą, pilietiškumą, ypač ekonominių centrų apleistuose pasienio regionuose. Pasienio regionams šios programos – tai šansas pasigerinti gyvenimo kokybę savajai ir ateities kartoms, tuo pačiu - tai šansas agresyviai nusiteikusiai bendruomenės daliai parodyti, kad bendradarbiavimo kelias yra naudingesnis nei agresyvi trumpalaikė nauda.
Skausmingi, bet faktai – bendrus projektus rengė ir teikė daugumoje tie, kurie iš principo buvo nusiteikę eiti bendradarbiavimo keliu ir rodyti teigiamą pavyzdį. Tarp jų ir mūsų kultūros paveldą gerbiantys, lietuvių kilmės ar kiti simpatijas mums jautę žmonės. Suprantama, geros valios žmonės norime taikos, demokratiniam pasauliui priimtinesnės karos baigties Ukrainoje ir paliaubų tarp konfliktuojančių pasaulinių galios centrų.
