Siekė Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja į vieną valstybę
2022-12-29

Kultūros ir politikos veikėjas, verslininkas, Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto signataras Jurgis Lėbartas gimė 1879 m. kovo 20 d. Gargžduose.

Jis 1911 m. įsteigė ir su kitais vadovavo lietuviškos spaudos kooperatyvui, vėliau bendrovei „Lituania“. Buvo šios draugijos leidinio „Apžvalga“ dalininkas. 1915 m. parengė ir išleido iliustruotą elementorių „Lietuviškų kūdikių knygelė“, kuris buvo skirtas mokyti vaikus lietuvių kalbos namuose. Dėl lietuviškos veiklos vokiečių ir prancūzų valdžios persekiotas (suimtas, tardytas).

1922 metų pabaigoje, įsteigus Mažosios Lietuvos Gelbėjimo komitetą, vienintelis J.Lėbartas pasirašė atsišaukimą, kuriame pasisakoma prieš „Freištatą“. Jis pasirašė ir Šilutėje išleistą 1923 m. sausio mėn. 9 d. Klaipėdos krašto sukilėlių manifestą bei 1923 m. sausio 19 d. Šilutės deklaraciją, kurioje skelbiama, kad Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis susijungia su Lietuva.

1925 m. paskirtas Šilutės apskrities viršininku. 1926 m., išrinkus pirmą Klaipėdos krašto Seimelį, buvo paskirtas Direktorijos pirmininku. 1934 m. ėjo Klaipėdos vyr. burmistro pareigas.

1935 m. įkūrė Šilutės šaulių kuopą, buvo jos vadas, vėliau tapo Šaulių sąjungos XX Klaipėdos rinktinės valdybos pirmininku. 1939 m. Hitlerininkams užgrobus Klaipėdos kraštą, jis pasitraukė į Palangą. Už nuopelnus Klaipėdos kraštui ir Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (1928), Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde „Už nuopelnus“.

J. Lėbarto atminimas 1999 m. gegužės 30 d. įamžintas atminimo lenta ant Šilutės geležinkelio stoties pastato (Geležinkelio g. 4), kuriame jis turėjo butą ir gyveno.

2019 m. liepos 4 d. Klaipėdoje, ant pastato Tiltų g. 16 taip pat buvo atidengta atminimo lenta. Šio pastato vietoje stovėjusiame (atstatytame) pastate J.Lėbartas dirbo, čia 1923-1925 metais veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kuriame jis ėjo vicepirmininko pareigas.

Į iškilmes Klaipėdoje atvyko daug kultūros ir visuomenės veikėjų. Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vadas Rolandas Lukšas džiaugėsi, kad jis įamžintas ne tik kaip signataras, bet ir kaip Šaulių sąjungos narys.

Menotyrininkas, fotografas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas trumpai priminė signataro biografiją. Jis pabrėžė, kad Klaipėdos krašto lietuvininkų susivienijimo valdybos ir tarybos narys J.Lėbartas savo veikla siekė Mažąją Lietuvą sujungti su Didžiąja į vieną nepriklausomą valstybę.

Klaipėdos miesto tarybos Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijos nariai po ilgų diskusijų, ieškant vietos, kurioje galima būtų tinkamai pagerbti J. Lėbartą, apsistojo ties šiuo pastatu, nors prieš tai buvo siūloma ir keletas kitų vietų. Atminimo lentą atidengė jos kūrėjas Rimantas Eidėjus, architektas Adomas Skiezgelas, R.Lukšas ir politikas bei visuomenininkas Vytautas Čepas.

Jurgis Lėbartas – Vytauto Gocento archyvo nuotrauka.

Autoriaus nuotrauka - atminimo lenta J. Lėbartui Klaipėdoje.

Atminimo lenta J. Lėbartui Šilutėje – Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešoji bibliotekos archyvo nuotrauka.

Algis Vaškevičiaus