Sausiui baigiantis Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įvyko Vydūno knygų „Apie gyvenimą ir sveikatą“ ir „Kaip tapti saulėtu žmogumi“ pristatymas, kuriame dalyvavo šių knygų sudarytoja Rima Palijanskaitė, taip pat etnologas Aleksandras Žarskus, o jį vedė Juozo Tumo-Vaižganto buto-muziejaus edukatorius Remigijus Jakulevičius.
Vydūnas (1868–1953) yra laikomas žymiausiu sveikos gyvensenos žinovu ir propaguotoju Lietuvoje. Nuo pat vaikystės dažnai sirgęs ir visaip gydytas, nuo 16 metų turėjęs plaučių kraujavimą ir jaunystėje pasveikęs nuo tuomet beveik nepagydomos ligos, jis jautėsi esąs skirtas patarti kitiems, „kaip sveikatą auginti ir tvirtinti“ . Mąstytojas yra pabrėžęs: „Kad žmonės gyventų, kaip to reikalauja gyvybės dėsniai, jie būtų sveiki ir jiems nereikėtų gydytojų ir vaistų.
Pernai išleistoje 160 puslapių knygoje „Apie gyvenimą ir sveikatą“ publikuojami Vydūno tekstai apie žmogaus prigimtį, gyvenimą ir sveikatą, meilę, lyčių kultūrą ir šeimą, savimonę, darną ir kitus žmogaus sveikatai svarbius gyvenimo aspektus.
Taip pat pristatyta ir kita panašios apimties R. Palijanskaitės parengta Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“, kurioje spausdinami Vydūno tekstai, nagrinėjantys jauniems žmonėms, o taip pat jų ugdytojams ir visuomenei aktualias temas -- gyvenimo ir savęs (savo esmės) pažinimą, savojo pašaukimo atradimą ir sėkmingą veikimą, saviugdą ir tobulėjimą, asmenybės darną ir kt.
Knygos sudarytoja R. Palijanskaitė papasakojo, kad jos susidomėjimas Vydūnu, jo asmenybe ir kūryba buvo likimo lemtas žingsnis. Kai pradėjo rengti knygas, tas darbas labai įtraukė, ji ieškojo vis
naujų tekstų, nes “Raštuose” sutilpo tik dalis jų, o Vydūno rašyta publicistika yra pabirusi įvairiuose periodikos leidiniuose – laikraščiuose, žurnaluose ir anksčiau nebuvo sutinkta į viena vietą bei išspausdinta.
“Nemažai jo tekstų buvo spausdinti Tilžėje ir atvežti į Lietuvą, leidžiant šias knygas. Jis intensyviai rašė visą savo gyvenimą, tad tekstai išsibarstę ir Tilžės lietuvių spaudoje, ir vėliau jau gyvenant Detmolde Vokietijos spaudoje, ir Australijos lietuvių spaudoje, ir kitur. Tad teko perversti kalnus lietuvių išeivijos spaudos, kurią man pavyko rasti, ieškoti tų tekstų, paruošti ir sudėti į knygas”, -- pasakojo ji.
Pasak sudarytojos, ypatinga knyga yra “Apie tikėjimą”, nes čia publikuojami nedaug kam matyti Vydūno tekstai. R. Palijanskaitė sakė, kad tai sunkus, daug pastangų ir laiko reikalaujantis darbas, net pats Vydūnas yra prisipažinęs, kad jo kalba, nors ir tikrai sudėtinga šių dienų skaitytojui, nebuvo labai gera ir prašęs ją pataisyti.
“Reikia fanatiškumo, kad tuo užsiimtum, bet džiugina, jog tos knygos suranda savo skaitytojus, pirmieji jų tiražai greitai ištirpo. Iš viso esu parengusi apie dešimt Vydūno knygų, tą darbą dirbu nuo 2004-ųjų, kai pasirodė pirmoji, ir atvirai pasakysiu, kad tai reikalauja labai daug jėgų ir darbo, tad dabar net nežinau, ar dar imsiuosi naujų leidinių sudarymo. Jeigu tokios knygos dar būtų sudaromos, tai jos galėtų vadintis “Apie Moterį” ir “Apie tautą”, -- teigė R. Palijanskaitė.
Renginyje savo ilgomis įžvalgomis pasidalino etnologas A. Žarskus, vadinęs Vydūną didžiu dvasios mokiniu, taip pat čia svečiavęsis Lietuvos sveikuolių sąjungos Kauno skyriaus ilgametis pirmininkas Petras Sventickas pasidalino prisiminimais, kaip Vydūno išmintis padėjo ugdyti Lietuvos sveikuolių vertybes. Pertraukėlėse skambėjo Mažosios Lietuvos liaudies dainos, kurias atliko kanklininkė, etnomuzikologė Laura Lukenskienė.
Plačiau apie šį renginį bei naujausias Vydūno knygas bus galima skaityti pirmajame šių metų “Donelaičio žemės” žurnalo numeryje.
Algis Vaškevičius
Vydūno knygų sudarytoja R. Palijanskaitė.
Renginys sudomino nemažai žmonių.
Autoriaus nuotraukos
