Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse prisimintos svarbios sukaktys
2023-05-16

Praėjusį savaitgalį Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje surengtas Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio (MLRS) 70-mečio paminėjimas. Prie šiai organizacijai 1990-2005 metais vadovavusio Algio Albino Regio ir jo žmonos kapo vykusio minėjimo metu kartu prisimintas ir pats A. A. Regis -- rytoj, gegužės 17-ąją sukanka 109 metai nuo jo gimimo.  

Istorija liudija, kad Šv. Kazimiero lietuvių kapines perėmus Čikagos arkivyskupijai ir panaikinus lietuvių laidojimo papročius, A. A. Regis buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių bendruomenės kovotojų, kuris rašė peticijas, 1971 m. gegužės 23-ąją surengė masinę demonstraciją, pats vyko į Vatikaną, kol komunaliniai laidojimo tvarkos nuostatai buvo pakeisti ir grąžinta teisė laidoti pagal lietuvių papročius. Apie šiose kapinėse palaidotus lietuvius ir pastangas jas išsaugoti ateičiai tais pačiais 1971-aisiais jis išleido atskirą leidinį.

MLRS -- Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė politinė organizacija Šiaurės Amerikoje, kuri buvo  įsteigta 1953 m. Monrealyje (Kanada). Ji daug metų rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė JAV ir Kanados lietuvininkus, jiems atstovavo. MLRS 1954-1983 m. vadovavo Martynas Brakas.

Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis sudarydavo 30 narių Centro komitetą, kuris rinkdavo 7 narių prezidiumą. Prezidiumas rinko medžiagą Mažosios Lietuvos išlaisvinimo bylai. Buvo priimta nemažai deklaracijų, pareiškimų, įteikta arba pasiųsta laiškų Šiaurės Amerikos ir Europos šalių vyriausybėms, surengta paskaitų, konferencijų. 1983 m. sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijoje pabrėžta Mažosios Lietuvos okupacija, genocidas, ryžtas kovoti ir skelbti pasauliui, kad Mažoji Lietuva yra lietuvių tautos žemė ir kad ji turi grįžti į būsimą Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

MLRS suvažiavimas 1985 m. įsteigė iki šiol sėkmingai veikiantį Mažosios Lietuvos fondą. Nuo tada jų suvažiavimai vykdavo kartu. 1988 m. laiške popiežiui Jonui Pauliui II prašyta Mažosios Lietuvos (Kaliningrado srities) bažnyčią priskirti Lietuvos bažnytinei provincijai. 1989 m. TSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui priminta, kad Mažosios Lietuvos pagrindinė dalis – Karaliaučiaus kraštas (Kaliningrado sritis) – nuo seno iš esmės yra lietuvių žemė ir turi priklausyti lietuviams, pateikta medžiagos apie krašto gyventojų etninę kilmę.

1990 m. Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio suvažiavimas ragino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką V. Landsbergį siekti Mažosios Lietuvos žemes prijungti prie Lietuvos Respublikos. 1992 m. sąjūdžio ir kitų Mažosios Lietuvos reikalais besirūpinančių organizacijų atstovai nusiuntė Lietuvos Respublikos ir Latvijos vyriausybėms deklaraciją „Dėl Mažosios, arba Prūsų, Lietuvos“. Joje reiškiama viltis, kad Mažosios Lietuvos klausimas bus keliamas Jungtinėse Tautose ir kitur.

1994 m. prezidentui A. Brazauskui, 2001 m. prezidentui V. Adamkui sąjūdis įteikė raštus, kreipėsi ir į Seimą, Vyriausybę, prašydamas imtis neatidėliotinų priemonių, kad Karaliaučiaus kraštas būtų atkurtas kaip neatskiriama Lietuvos Respublikos dalis.

A. A. Regis (1914 – 2009) buvo visuomenės veikėjas, lietuvių spaudos bendradarbis. Jis gimė Kauno apskrityje, Poderiškiuose, mokėsi S. Daukanto mokytojų seminarijoje, 1936–1939 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete. 1939 m. buvo pasiųstas į Niujorko pasaulinę parodą stiprinti ryšių su JAV lietuviais. Kilus Antrajam pasauliniam karui ten ir pasiliko, tęsė menų bakalauro studijas Marianapolio kolegijoje Thompsone, vėliau Čikagos universitete studijavo verslo administravimą.

1943–1945 m. jis tarnavo savanoriu JAV kariuomenėje, dalyvavo jos dalinių išsilaipinime 1944 Normandijoje (Prancūzija). Karui pasibaigus, laukdamas grąžinimo į JAV studijavo geopolitiką ir tarptautinius santykius Skrivenhamo universitete Didžiojoje Britanijoje. Paleistas iš kariuomenės 1946 apsigyveno Los Andžele, nuo 1952-ųjų iki mirties gyveno Čikagoje, aktyviai dalyvavo Lietuvių bendruomenės (LB), Lietuvių vienybės sąjūdžio, Lietuvių respublikonų lygos (kurį laiką buvo Ilinojaus skyriaus pirmininkas), Lietuvių šaulių sąjungos veikloje, buvo paskutinis Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK’o) tarybos pirmininkas.

Į Mažosios Lietuvos rezistencinį sąjūdį jis įsitraukė 1983 metų padžioje, nuo 1990-ųjų buvo jo pirmininkas, nuolat kėlė viešumon neišspręstą Mažosios Lietuvos klausimą.

2004-ųjų kovo 21 d. Mažosios Lietuvos reikalų taryba A. A. Regiui suteikė garbės nario vardą. Jis buvo  apdovanotas trimis JAV kariniais medaliais, Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje Šaulių žvaigždės ordinu.

Algis Vaškevičius

Nuotraukose – Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio ir jos ilgamečio vadovo A. A. Regio paminėjimas Čikagos šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Archyvinėje nuotraukoje – A. A. Regis (kairėje) ir kunigas Anupras Gauronskas Klaipėdoje 1992 metais.