Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) veikia XX a. pirmosios pusės fotografijų paroda „Kasdienybės akimirkos“. Ją čia nemokamai galima apžiūrėti iki vasaros pabaigos.
Parodos nuotraukose yra užfiksuotos klaipėdiškių ypatingos gyvenimo akimirkos, kurios pasakoja apie išskirtinį šio regiono dvasinį pasaulį. Fotografijos leidžia iš arčiau pažinti savitą Klaipėdos krašto kultūrą, vietinių gyventojų būties ir kasdienybės detales. Svarbu ir tai, jog daugelis iš šių Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvuose saugomų vaizdų visuomenei dar yra nematyti ir pristatomi pirmą kartą.
Yra išlikę istoriniai liudijimai, pasakojantys, kad „<...> Įspūdingiausias metas prieškario Klaipėdoje būdavo turgaus dienos. Į miestą suplūsdavo krašto gyventojai ketinantys ne tik parduoti ar apsipirkti, bet ir naujienų susižinoti. Turguje visada tvyrodavo ypatinga atmosfera: žmonių margumynas ir klegesys. Daugelį atvykėlių galėjai atpažinti iš apsirengimo, tai ar laukininkas ar žvejys nesunkiai suprasdavai.
Žemaitę atskirdavai iš skaros surišimo ant pakaušio, o lietuvininkė skarutę susimazgydavo po smakru. Miestietės skubėdavo pas savo nuolatinius kaimo gėrybių tiekėjus, tokia ištikimybė būdavo apdovanojama didžiausia kopūsto galva, šviežiausia žuvimi arba papildomu šaukštu grietinės. Higienos supratimas anuo laiku irgi buvo savotiškas.
Pavyzdžiui, žemaitis, atvykęs parduoti obuolius, papjaustęs jų paragauti rankas „nusiplaudavo“ paspjaudęs į delnus ir nusišluostęs į savo arkliuko uodegą. O miestelėnų jaunimas nevengdavo paerzinti rimtųjų žvejienių: suabejodavę žuvies šviežumu, žiū, tik spėk nešt kudašių, nes prekeivė jau užsimojusi peraugusiu unguriu. <...>"
Parodoje yra tikrai nemažai įdomių ir netikėtų kadrų. Lankytojai galės atpažinti vienus ar kitus Klaipėdos kampelius, susipažinti su to meto architektūra, amatais, kultūra. Parodos eksponavimo metu rengiamos ir ekskursijos, kurių metu lankytojams
papasakojama apie istoriją ir įdomiausius kadrus.
Šioje Klaipėdos krašto metams skirtoje parodoje pateiktas ir senasis Klaipėdos krašto žemėlapis, o nuotraukose pamatysime tuometę Klaipėdos geležinkelio stotį, karalienės Luizės gimnazijos aulą, durpių fabriko darbininkus, taip pat ir vaizdus iš Nidos, 1938 metais užfiksuotą miesto vaizdą iš Smiltynės pusės ir daug kitų įdomių kadrų.
Lankytojai, pavyzdžiui, sužinos, kad pirmasis dabartinės Jurgio Zauerveino gatvės pavadinimas buvęs Aukštoji g. 1856 m. Vitės priemiestį prijungus prie miesto ji pervadinta į Plačiąją g., nes Aukštoji g. jau buvusi senamiestyje. Tarpukariu gatvė gavo J. Zauerveino vardą.
Ši miesto arterija buvo traukos centras, vedė į Šv. Trejybės katalikų bažnyčią ir kapines, joje svarbiausias vietas užsiėmė prekybininkai, amatininkai ir užeigų savininkai. Penktuoju numeriu pažymėtame name prieškariu veikė Adolfo Demenato parduotuvė (pastatas išlikęs), kurioje prekiauta kolonijinėmis ir netgi egzotiškomis prekėmis, tad vieta buvo labai populiari. Pastate turėtus kelis laisvus kambarius A. Demenatas nuomodavo, taip gaudamas papildomų pajamų.
Tad nepraleiskite progos būdami Klaipėdoje apžiūrėti ir šią įdomią bei labai daug netikėtos informacijos suteikiančią fotografijų parodą.
Algis Vaškevičius
Nuotraukose – parodos “Kasdienybės akimirkos” fragmentai.
Autoriaus nuotraukos
