Po daugiau nei pusmetį trukusių derinimų, valstybininkų ir diplomatų pastangų Jono Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai rugsėjo 21-ąją iš Jungtinių Amerikos Valstijų bus atskraidinti į Vilniaus oro uostą. Rugsėjo 22 dieną įvyks jų perlaidojimo ceremonija Klaipėdoje. Iš pradžių palaikai bus atvežti į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, po to Skulptūrų parke vyks laidotuvių iškilmės.
Šiemet yra minimos 100-osios Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos metinės, o apie būtinumą sugrąžinti sukilimo vado palaikus kalbama jau maždaug penkerius metus. Dar pernai atrodė, kad sumanymo įvykdyti nepavyks, bet, įsikišus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir didelėmis visuomenininkų pastangomis šiemet J. Budrio paskutinė valia pagaliau bus įvykdyta.
Palaikų perkėlimui Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė (laidojimo komisija) iš – 14 asmenų, jai vadovavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, anksčiau dirbęs Lietuvos ambasadoriumi JAV. Komisijoje – Užsienio reikalų, Kultūros, Finansų, Krašto apsaugos ministerijų atstovai, taip pat Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir kiti asmenys.
Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys 1964 metais atgulė Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje, bet jo valia buvo būti palaidotam būtent Klaipėdoje.
Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija Budrių šeimą užklupo Jungtinėse Valstijose, kur nuo 1936 m. J.Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu ir beveik iki mirties atstovavo nepriklausomai Lietuvos vyriausybei tremtyje, nuolat viešai reikšdamas savo antisovietinę poziciją. Tad sovietų sistemai tai buvo labai nepalanki figūra, tuo metu net jo pavardė čia buvo tabu.
Ieškodami vietos, kur galėtų būti perlaidoti palaikai, istorikai nusprendė, kad tam tinkamiausias yra dabartinis Klaipėdos Skulptūrų parkas. Tam reikalui šioje teritorijoje esančių senųjų kapinių statusas pakeistas iš neveikiančių į riboto laidojimo. Po perlaidojimo senosioms kapinėms vėl bus grąžintas neveikiančių kapinių statusas.
Kartu bus perlaidota ir J. Budrio žmona Regina Kašubaitė-Budrienė. Istoriniai dokumentai liudija, kad ji buvo ne tik savo vyro gyvenimo bendražygė, bet ir bendradarbė žvalgybos tarnyboje, kad ji aktyviai veikė Klaipėdos krašte prieš tuos svarbius istorinius įvykius.
Iš Marijampolės apskrities, Liudvinavo miestelio kilusi R. Kašubaitė-Budrienė (1902–1998) dirbo Lietuvos žvalgybos skyriuje ir ten pradėjo dirbti netgi anksčiau nei jos būsimasis vyras. Baigusi Marijampolės gimnazijos keturias klases ji įsidarbino Žvalgybos, paskui Kontržvalgybos skyriaus kanceliarijose.
1921 m. vasarą Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Mikalojus Lipčius į tarnybą kontržvalgų dalyje priėmė ir J. Budrį, tuomet Polovinską. Nuo 1921 m. spalio 1 d. jis tapo šios dalies viršininku, taigi – tiesioginiu būsimos žmonos vadovu. Kaip aiškėja iš R. Kašubaitės-Budrienės dokumentų, ji vykdė ir žvalgybines užduotis.
R. Kašubaitė-Budrienė yra kilusi iš garsios Kašubų giminės, kuri išaugino ir pasaulinio garso skulptorių Vytautą Kašubą – tarp daugybės kitų darbų Vilniaus Katedros aikštę puošia jo sukurtas paminklas kunigaikščiui Gedimimui.
Amerikoje tebegyvena Kašubų šeimos palikuonys. Tarp jų – ir profesorė dr. Rima Kašubaitė-Binder. Jos tėvai Angelė ir Antanas Kašubos buvo žinomi JAV Lietuvių bendruomenės veikėjai. Regina Kašubaitė-Binder buvo jos tėvuo sesuo.
Dažnai Lietuvoje viešinti, čia paskaitas skaitanti ir Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) veikloje aktyviai dalyvaujanti R. Kašubaitė-Binder šių eilučių autoriui teigė, kad ją labai pradžiugino žinia, jog bus įvykdyta paskutinė J. Budrio valia.
“Tas palaikų perkėlimas ilgai užtruko, bet reikia suprasti, kad tam reikėjo gauti dviejų šeimų sutikimus, apie tai ilgai kalbėta su J. Budrio sūnaus šeima, reikėjo suderinti ir daug praktinių dalykų. Kai tik atvažiavome į Ameriką, mes įsikūrėme Reginos ir Jono Budrių namuose, ir sutvarkyti visus dokumentus dėdė Jonas, tuomet buvęs konsulu, labai daug padėjo”, -- pasakojo R. Kašubaitė-Binder.
Apie jo palaikų perlaidojimą Klaipėdoje ne kartą yra kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius. “Labai džiaugiuosi, kad pagaliau tai įvyks, nes teko padėti nemažai pastangų, kad J. Budrio valia būtų įvykdyta. Taip pat labai svarbu, kad kartu grįžta ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės, kuri buvo Lietuvos slaptųjų tarnybų kontražvalgybos skyriaus bendradarbė palaikai”, -- teigė jis.
Algis Vaškevičius
Nuotraukose -- Jonas Budrys; J. Budrio ir jo žmonos Regino Kašubaitės-Budrienės kapas Čikagoje, iš kur palaikai grįš į Klaipėdą.
Ernesto Lukoševičiaus nuotrauka.
