Kalbamės su architektu restauratoriumi, visuomenininku Kaziu Napoleonu Kitkausku, kurį skaitytojai ir žemiau pateikiamo mūsų pokalbio klausytojai, geriau žino kaip Kristijono Donelaičio draugijos vieną iš steigėjų ir jos buvusį pirmininką bei Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjų. Dalis jūsų, tikriausiai, pažįstate jį ir kaip Lietuvos Valdovų rūmų atstatymo iniciatorių ar Vilniaus arkikatedros ir po ja buvusios senosios šventyklos požemių tyrėjų.
Biografijoje rašoma, kad jis yra Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
Kitkauskas gimęs 1931 m. Molėtų valsčiuje, 1947 m. su kitais klasiokais suimtas NKVD, nuteistas 10 m. ir kalintas Mordovijos lageryje. 1954 m. grįžo į Lietuvą, baigė Kauno politechnikos institutą. 1980 m. tapo architektūros mokslų kandidatu. Nuo 1996 m. iki 2020 m. Tautos fondo atstovybės Lietuvoje pirmininkas. 2000–2001 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Suprojektavo Vilniaus Žemutinės pilies Naujojo arsenalo (1958–1965 m., su S. Lasavicku) ir Vilniaus universiteto bibliotekos knygų saugyklos (1966–1970 m., su A. Brusoku, A. Švabauskiene) konstrukcines dalis, K. Donelaičio memorialą Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose (Karaliaučiaus srityje, 1970–1988 m.). 1968–1986 m. vadovavo Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams, 1970–1982 m. jos remonto projektavimo ir priežiūros bei 1967–1970 m. Biržų pilies tilto restauravimo darbams, 1987–2001 m. Vilniaus Žemutinės pilies Didžiųjų kunigaikščių rūmų liekanų architektūros tyrimams. Paskelbė tyrimų medžiagą apie Vilniaus arkikatedrą, jos konservavimą (1970 m., 1975 m., 1977 m.). 1995–2010 m. buvo Lietuvos valdovų rūmų atstatymo projekto mokslinis vadovas.
Apdovanotas:
· 1990 m. Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija;
· 1995 m. Gedimino 4 laipsnio ordinu;
· 1999 m. Gedimino 3 laipsnio ordinu;
· 2001 m. Žygimanto Augusto medaliu.
Sausio 5 d., kaip draugai sako, Napalys Kitkaukas mini savo 93-iąjį gimtadienį ir vis dar puikiai prisimena istorijų pradžią ir buvusias aplinkybes. Nuoširdžiai sveikiname Jį su šia gražia sukaktimi ir linkime sveikatos, ištvermės ir laukiame dar ne vieno naujo kūrinio.
Šiandien mūsų pokalbio metu siūlome geriau pažinti pirmuosius šio visuomeniško žmogaus žingsnius, prasidėjusius pakeliui į tremtį Sibire bei vėliau, jau Sovietiniame pokaryje mokantis ir kuriant Lietuvos kultūros paveldo apsaugos pasaulį.
Su gerbiamu Kitkausku kalbėjosi šio straipsnio ir nuotraukos autorius.
Maloniai kviečiame klausyti. (I pokalbis)
Maloniai kviečiame klausyti (II pokalbis)
Gintaras Skamaročius
