Mūsų kraštiečio, dabar Vilniuje gyvenančio fotografo Valentino Juraičio fotografijų paroda "Nadruva. K.Donelaičio takais" veikia Marijampolės viešojoje P.Kriaučiūno bibliotekoje nuo balandžio 7 iki gegužės 5 d.
Parodos autorius Valentinas Juraitis, ,,Sūduvos” fotoklubo narys, yra baigęs Marijampolės Rimanto Stankevičiaus (Kapsuko 2 vidurinę ) mokyklą. Keletos autorinių fotoalbumų, tarp jų ir ,,Senoji Marijampolė fotografijose” autorius, pastaruoju metu domisi Mažosios Lietuvos tematika, yra parašęs ir išleidęs knygelę gidą ,,Karalaučiaus kraštas”.Fotografijos apie Nadruvą - pasakojimas apie K. Donelaičio gimtinę šiandien, ieškant asociacijų su šimtmečiais nugrimzdusia praeitimi.
Ši fotografijų paroda - tai Marijampolės dramos teatres įvykusios mokslinės-praktinės konferencijos „Po Donelaičio ženklu" (įvykusios balandžio 8 d.) renginio dalis.Fotoparoda - tai pasivaikščiojimas po kaimyninę Rytų Prūsiją, dabartinę Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį. Dažniau stabtelėta Nadruvos krašte – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai. Nadruva – tai Kristijono Donelaičio žemė.Čia gimė ir tarnavo pirmasis lietuvių poetas, būrų dainius, kunigas, neeilinė ir įvairiapusė asmenybė.
Parodoje žiūrovai išvys nespalvotus peizažus, etnografinius vaizdus, architektūros liekanas, tai, kas liko iš prūsų, lietuvninkų paveldo. V.Juraitis jau ne vieną dešimtmetį žavėjosi nespalvotosios fotografijos teikiamomis galimybėmis, yra sukūręs serijas apie iškeldinamą kaimą Jonavos rajone, apie Sūduvos kaimo žmonių kasdienius rūpesčius. Autorius yra žinomas kaip industrinio peizažų autorius, kuriantis apie ekologijos problemas bylojančius peizažus, kurie ir dabar nepalieka abejingų žiūrovų.V.Juraičio darbus yra įsigiję Europos šiuolaikiniai muziejai, fondai ir privatūs kolekcionieriai, taip pat jų saugoma ir Lietuvos muziejų kolekcijose.
Karaliaučiaus kraštas nelepinamas dailininkų, fotografų dėmesiu.Vienas iš įsimintiniausių darbų - dailininkės I.Labutytės grafikos darbų serija Prūsų atminimui 1988m. V.Juraičio fotografijų seriją galima būtų pavadinti etnografinio pobūdžio, jei ne kai kuriose iš jų neprasiveržtų gilesnis žvilgsnis.V.Juraitis pasirenka statiškas kompozicijas, fiksuoja nejudrius daiktus, žaisdamas šviesa ir šešėliais.Šviesos virpėjimas daiktams ir medžiams suteikia naują gyvybę, tarsi stengiantis nukelti žiurovą į praeitį. Štai prūsų Ramovė Bočagi (Piluškstis) kaime Manoma, kad pirmasis prūsų religinis kulto centras Ramovė, buvo įkurtas netoli dabartinės Osokino - Lipovkos gyvenviečių šalia Mamonovo (Bagrationovsko raj.). Daug dėmėsio skirta Tolminkiemiui, kur K.Donelaitis praleido didžiają gyvenimo dalį. Fotografijose užfiksuoti ir kitų raštijos darbininkų išlikę ženklai ar bent užuominos apie jų buvimą. Tai Abelio Vilio, katekizmų prūsų kalba autoriaus bažnyčia Romanove (Pabėčiuose), Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno palikti ženklai Nemane (Ragainėje), Poleske (Labguvoje).
Nadruva – tai ir savotiška metafora, paslaptingas palyginimas, vaizdinys apie mūsų kalbos šaknis. Čia, šiame krašte gimę liuteronų kunigai, lietuvių raštijos darbštūs kūrėjai daug nuveikė, kad šiandieninių bruožų įgautų dabartinė lietuvių kalba. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas.
Per karą daug vietinių gyventojų žuvo. Likusieji, tarp jų ir lietuvininkai, buvo prievarta iškeldinti į Vokietiją, o jų vietą užėmė naujieji gyventojai iš labiausiai karo nuniokotų Rusijos regionų. Šeštajame dešimtmetyje, kai dauguma lietuvių pradėjo grįžti iš Sibiro lagerių, tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Taip daugeliui žmonių kaimyninė Kaliningrado sritis tapo naujaisiais namais.
Įsigilinusiam į istoriją, čia kiekvienas akmuo, kiekviena kalva prabyla ypatinga kalba.
Nadruva šiandien aprėpia keletą Rusijos Federacijos Kaliningrado srities rajonų: Nesterovo, Gusevo, Oziorsko, Černiachovsko, Nemano ir kt.
Minėdami K. Donelaičio 300-ąsias gimimo metines, pakeliaukime poeto takais ir pabandykime atrasti sau reikšmingų ženklų.