Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Donelaičio keliais po 300 metų
2014-11-02

Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Kultūros ministerijos kvietimu spalio 28-29  dienomis per 40-ties žmonių delegacija dalyvavo renginiuose, skirtuose Poeto 300-osioms gimimo metinėms ir 35-osioms K.Donelaičio muziejaus įkūrimo Tolminkiemyje metinėms paminėti.  Visos kelionės metu delegaciją iš įvairių organizacijų (Seimo, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų, K.Donelaičio jubiliejinės komisijos ir K.Donelaičio draugijos, Lietuvos rašytojų ir dailininkų sąjungos, akademinės bendruomenės, kultūros, švietimo  ir meno atstovai iš Klaipėdos, Kybartų) lydėjo ir globojo ambasados Karaliaučiuje  darbuotojai – laikinai einantis konsulo pareigas Vytautas Umbrasas ir kultūros atašė Romanas Senapėdis. Keliavome skaitydami Metų ištraukas, klausydami gyvosios enciklopedijos N.Kitkausko pasakojimų apie šio krašto istoriją.

 

Visose srities vietose, susijusiose su Poetu,  paminėjome K.Donelaitį. Pirmasis sustojimas   Stalupėnuose (Nesterovas), kur 27-erių metų jaunuolis 1740-ųjų metų vasarą pradėjo kantoriaus darbą. Trumpą miestelio istoriją bei Donelaičio gyvenimo faktus pristatė ir renginį vedė rajono kultūros skyriaus vedėja I.N. Opriško. Pagaliau ant namo, kur gyveno ir dirbo Poetas ir kur šiuo metu įsikūrusi miestelio biblioteka, sušvito užrašas K. Donelaičio vardo bibliteka. Tiesa, užrašas rusų kalba, bet džiugina rezultatas – kiekvienas apsilankęs miestelyje bent jau pasidomės, kas tas Donelaitis, kad jo vardu pavadinta biblioteka. Sveikinimo kalbas sakė miestelio šeimininkai ir svečiai: meras O.V. Kutin, srities Kultūros ministerijos pirmoji pavaduotoja E.V. Košemčiuk, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas ir kiti. Iškilmę sutaurino ir jautriai papildė Eitkūnų (Černyševskis) lietuvių kalbos mokytojos Nijolės Naimušinos moksleiviai, kurie kiekvienas savo nacionaliniais rūbais pasipuošę skaitė tą pačią Metų  ištrauką lietuvių ir rusų kalbomis. Po to  direktorė A.A. Čeremkina papasakojo ir parodė, kuo turtinga jų biblioteka, kokias ji vykdo edukacines programas. Mus pradžiugino Poetui skirta paroda, kur matėme leidinių įvairiomis kalbomis, puikiai pateikta  G.Savenkovos sukurta video medžiaga ir eilių Poetui skaitymas.

                 Aplankę Lazdynėlius, Poeto gimtinę, padėję gėles prie paminklinio akmens ir pasiklausę profesoriaus N.Kitkausko pasakojimo, vykome toliau, Karaliaučiun. Iškilmingas jubiliejinis vakaras vyko Kaliningrado srities E.F. Svetlanovos vardo filharmonijoje (buvusi katalikų bažnyčia). Nuskambėjus iškilmingai vargonų muzikai, lietuvių ir  rusų kalbomis buvo sakomi sveikinimai, išryškinama K.Donelaičio reikšmė ne tik savo epochai ir savo kraštui, bet pabrėžiama lietuvių kūrėjo įtaka jau pasaulinei kultūrai (vertėjai I.Kanto universiteto dėstytoja Violeta Lopetienė ir lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Karmilavičius). Pagrindinė Srities Dūmos pirmininko pavaduojo S.J. Juspin mintis buvo apie Poeto kūrybos nemirtingumą, pripažintą UNESCO, apie tai, kad ji (kūryba) yra tarsi draugystės tiltas šiuo metu sujungęs dvi didžias tautas – lietuvių ir rusų, nes mes visi išpažįstame dvasines vertybes, kurias genialiai perteikė Poetas.

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas V.Gedvilas pristatė rūstų ir sunkų  K. Donelaičio gyvenimą, jo epochą, bet labai šviesią kūrybą, pilną tikėjimo ir meilės.  Tai ne kaimo kunigas, bet šviesus mąstytojas, kuris teigė, kad kiekvienas, norėdamas amžiams išlikti, turi būti doras ir darbštus.

 Ir Karaliaučiaus, ir Lietuvos atstovai apdovanojo padėkos raštais asmenis, daug nuveikusius per šiuos, K. Donelaičio, metus,  t.p. daug kam buvo įteiktas ypatingas leidinys Metai / Vremena, išleistas dviem kalbom. Iškilmes praturtino koncertinė programa, kurią atliko Vilniaus miesto savivaldybės choras Jauna muzika ir ansamblis „Giunter Percussion" bei Kaliningrado kamerinis orkestras. Malonus netikėtumas buvo skaitovų konkurso laureato 35-ojo licėjaus moksleivio lietuvių kalba skaitoma Pavasario linksmybių pradžia pritariant kameriniam orkestrui bei Literatūros teatro spektaklio Lietuviškas klavyras ištrauka. Visas renginio audinys tikrai iškilus, ypatingas ir paliko gilų įspūdį ir padėkoji Dievui už tai, kad davė mums Donelaitį, kurį vertina ir gerbia pasaulis.

Rytojaus dieną, aplankę universitetą, pasidžiaugę M.Mažvydui atiduota garbe (memorialinė lenta, atidengta 1998 m.), didžiai apgailestaudami, kad tokios pačios lentos atidengimui nebuvo gautas leidimas (lenta parengta ir bus kol kas saugoma mūsų konsulate), išvykome Gumbinėn (Gusevas). Šio miesto gatvių sankryžoje, skverelyje, stovi paminklas mūsų Poetui, gretimų namų sienas puošia piešiniai, primenantys 18 a. Tolminkiemio vaizdus. Be sveikinimų ir proginių kalbų dainavo mums, besilankantiems šio krašto renginiuose,  pažįstami kolektyvai: Gusevo 5 vid. mokyklos lietuvių folkloro ansamblis Nadruvėlė (vadovė Gražina Koliago), Karaliaučiaus vyrų ansamblis Penkee  vaikee ir moterų ansamblis Gabija  (vadovas A.Karmilavičius). Beje, šie kolektyvai yra mūsų Pasaulio lietuvių dainų švenčių nuolatiniai dalyviai. Padėję gėles, ir džiaugdamiesi, ir dėl kai ko liūdėdami, susimąstydami ir apmąstydami kai kurias realijas, išvykome tolyn, artyn Lietuvos... Į Tolminkiemį.

Šventė čia, vietoje, kur labiausia nutilus šurmuliui ir bruzdesiui jaučiama Poeto dvasia, turėjo savus akcentus, kuriuos paryškino šiandieninių poetų žodis ar dalyvavimas. Nuoširdžiai ir netikėtai pačiam sau (nesiruošė, nežinojo, kad bus pakviestas kalbėti, gal todėl žiūrovai taip šiltai priėmė) kalbėjo poetas Eugenijus Ališanka, jam pritarė Srities rašytojų sąjungos pirmininkas Boris Bartfeld. K.Donelaičio vardu Jo tekstą skaitė nusipelnęs artistas A.Lukin. Lietuvos Respublikos Kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė padėkojo visiems dirbantiems donelaitiados baruose ir įteikė padėkos raštus bei vardines Poeto monetas. Daug gerų žodžių buvo pasakyta ir pelnytai įteikta padėkų bei dovanų muziejaus direktorei Liudmilai Silovai bei Kalinigrado istorijos ir meno muziejaus direktoriui S.A.Jakimovui, kuris, beje, žadėjo, kad nuo š.m. lapkričio dienos (t.y. nuo pirmadienio) bus pradėtas jau  metus žadamas bažnyčios remontas. Apie Tolminkiemio muziejaus įkūrimą kalbėjo visų darbų autorius architektas-restauratorius profesorius Napaleonas Kitkauskas. Daug dar buvo kalbėta, daug padėkų dar buvo įteikta, o paskui... pradėjo gesti šviesos, suskambo muzikos garsai ir nuostabiai solistės prietemoje atliekama Ave Maria.  Gėlės parimusios kriptoje, žvakių liepsnelės ir atmintis; daug tai, ar mažai?

Kai peržvelgi dviejų dienų renginius (ne viskas čia tilpo, ne visko ir reikia, gal), matai, kad tikrai nemažai buvo stengtasi ir padaryta, nemažai dėmesio skirta. Daug padirbėjo ir valdžios struktūrų atstovai, ir žmonės, kuriems priklauso dirbti, ir tie, kurie dirba iš meilės Poetui.  Žinoma, didelį žmogų aukštindami, pakylėjame ir save, sušylame Jo šviesoje. Tai kas gi liūdino, kaip užsiminiau pradžioje?! Per mažai dėmesio lietuvių kalbai! Lazdynėliuose – 2 nauji stendai skelbia apie lietuvių didį poetą... rusų ir anglų kalbomis, rodyklė prie kelio į gimtinės memorialą-ąžuolyną analogiška. Skaudu, kai kalba Karaliaučiaus srities lietuvių bendruomenės pirmininkas ir nė vieno žodžio lietuviškai. Tai ką gi čia dar gali kaltinti? Kai mes patys, pamiršdami Donelaičio žodžius apie svetimų kalbų, papročių ir gyvenimo būdo žalą mūsų sielai ir dvasiai, pamažu, žingsnelis po žingsnelio nutautėjame.

Bet nenoriu taip pabaigti tokių gražių ir prasmingų renginių pristatymą. Noriu tik priminti – ši žemė, Donelaičio žemė, Jo kraštas, Jo bažnyčia, Jis pats laukia mūsų. Kas bebūtų, kokie trukdžiai ir kliūtys beiškiltų, nepamirškime! Tik mūsų atmintis, kantrybė ir užsispyrimas sugrąžins vėl ir vėl į ten, kur Poeto ąžuolai dar šlama Jo Metų giesmę.

 

           Vida Mickuvienė,  Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė

 

Nuotraukose: Stalupėnų bibliotekai suteiktas K.Donelaičio vardas - vietos moksleiviai ir svečiai; Lazdynėliuose poeto paminklas paskendo gėlėse; ištrauka iš "Lietuviškų klavyrų" Karaliaučiaus filharmonijoje; Gumbinės lietuvių folklorinio nasamblio "Nadruvėlė" daina sužavėjo visus; iškilmių Tolminkiemyje akimirka; poeto kapas bažnyčios kriptoje. 

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt