Mažosios Lietuvos draugijos ir fondo vadovas kun. Valdas Aušra turi daug darbų
2022-11-03

Lietuvoje kasmet lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje veikiančios Mažosios Lietuvos draugijos ir fondo vadovas kunigas Valdas Aušra. Jo paprašėme papasakoti apie naujausius šių organizacijų darbus bei planus.

- Papasakokite plačiau apie pastarųjų metų Mažosios Lietuvos draugijos ir Mažosios Lietuvos fondo veiklą. Ar vyksta jūsų susirinkimai, kokius svarbesnius darbus paminėtumėte, ką pavyko nuveikti?

- Mažosios Lietuvos fondas ir draugija jau kelerius metus veikia kaip viena organizacija. Mažosios Lietuvos fondas daugiausia užsiima įvairių leidinių, kurie kalba Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros atminties ir išlaikymo temomis finansavimu. Mūsų pagrindinis uždavinys buvo išleisti Mažosios Lietuvos enciklopediją.

Tą uždavinį mes jau atlikome. Vėliau kilo mintis išleisti keliomis kalbomis Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną. Ir šis darbas jau beveik atliktas. Originalusis sumanymas buvo jį išleisti keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų. Daugiausiai įdėjome pastangų leidžiant anglų ir lietuvių kalbomis. Leidinys vokiškai (kiek jį papildant) buvo išleistas mums beveik neprisidedant.

Paruošėme Mažosios Lietuvos enciklopedijos ir žinyno skaitmeninį variantą, kurį galima įsigyti ir laikmenose, ir per internetą. Norime, kad šių knygų informacija būtų lengvai surandama, ją būtų lengva cituoti, kopijuoti...

Atliekant mūsų pagrindinį darbą, mes pilnai ar iš dalies finansavome ilgą sąrašą istorinių tiriamųjų ar grožinės literatūros knygų, kurios kalbėjo apie Mažąją Lietuvą.

Draugijos veikla yra kiek kitokia. Ji visą laiką atspindėjo Mažosios Lietuvos palikuonių ar mylėtojų asmeninę veiklą išeivijoje, išlaikant šią unikalią lietuvišką kultūrą čia ir dabar. Mažėjant mūsų ratui, nusprendėme savo veiklą plėsti už Čikagos ribų. Pirmiausia tai pasireiškė bendradarbiavimu su Mažosios Lietuvos bendrija Lietuvoje, kuris augo ir traukėsi priklausomai nuo tos bendrijos aktyvumo. Manau, kad tie ryšiai vėl suaktyvės, nes prie bendrijos vairo stojo jauna ir energinga vadovų karta.

Kitas Draugijos veiklos baras yra lietuviškos švietėjiškos jaunimo veiklos palaikymas Karaliaučiaus krašte. Jį pradėjome jau 1996 metais ir nenutrūkstamai tęsėme nemažai metų.

- Su kokiomis didžiausiomis problemomis susiduria jūsų vadovaujamas Mažosios Lietuvos draugija ir fondas?

- Mūsų didžiausia problema yra tai, kad žmonės negyvena amžinai. O kadangi jie negyvena amžinai, tai tuo pačiu negali amžinai remti mūsų veiklos. Aktyviausi ir labiausiai susipratę mūsų nariai jau yra pasiekę 80 ir daugiau metų amžių. Daugelis jaunimo mažai domisi tuo kraštu, kurio jau lyg ir nebėra.

- Mažosios Lietuvos fondas parėmė ir Lietuvoje vykdomus projektus. Teko girdėti, kad finansine auka prisidėjote prie savanorių įamžinimo Pagėgių krašte. Ką dar pavyko nuveikti Lietuvoje?

- Savanorių įamžinimas Pagėgiuose, mano giliu įsitikinimu, buvo tiesioginis Mažosios Lietuvos susijungimo su didžiąja siekių įamžinimas. O daugelis mūsų fondo ir draugijos narių protėvių būtent ir siekė šio tikslo. Taip kad šis paminklas yra skirtas ir jiems, mūsų tėvams ir seneliams.

Plėtojama iniciatyva surašyti visus Mažosios Lietuvos gyventojus, kurie 1918-1919 metais tarnavo savanoriais atsikuriančioje Lietuvos kariuomenėje.

Prisidėjome prie Martyno Jankaus muziejaus iniciatyvos Mažosios Lietuvos senosiose  protestantiškose kapinėse atgaivinti Mažajai Lietuvai būdingų paminklų bei kryžių gaminimo ir statymo tradiciją ir taip išsaugoti esamus antkapinius paminklus bei kryžius.

Kaip jau anksčiau minėjau, žiūrime, kaip suaktyvinti bendradarbiavimą su Mažosios Lietuvos bendrija.

- Kokie artimiausi veiklos planai, kokie darbai laukia?

- Mano pagrindinis darbas vyksta Ziono Lietuvių Liuteronų parapijoje. Įprastiniai kunigo darbai: pamokslavimas, sakramentų teikimas, ligonių lankymas, paguodos teikimas. Be jų dar administruoju jau nemažai metų veikiantį lietuvišką vaikų darželį „Spindulėlis“.

Kaip jau skaitytojams aišku, kelis metus esu atsakingas už Mažosios Lietuvos Fondą ir Draugiją.

Be to dar ir rašau, kuriu eilėraščius, prieš kelerius metus tapau ir išeivijoje veikiančioje Lietuvių Rašytojų Draugijos pirmininku, tenka organizuoti įvairius didesnius ar mažesnius renginius.

Algis Vaškevičius

Autoriaus nuotraukos