Šiemet pasirodė fotoalbumas „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ pristatymas, kurį išleido “Eglės” leidykla, o jo sudarytojas yra žurnalistas, poetas ir fotografas klaipėdietis Antanas Stanevičius.
Naujasis fotoalbumas skirtas prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai kasmet pagerbti Kristijono Donelaičio gimtadienį sausio pirmąją dieną 12 valandą. Sueigos, prasidėjusios dar 1989-aisiais, pastaraisiais metais tampa vis gausesnės, turiningesnės, nors joms buvo sutrukdžiusi koronaviruso pandemija. Knygoje nuolatiniai susirinkimų dalyviai pasisako apie Kristijono Donelaičio reikšmę jiems asmeniškai ir visai Lietuvai.
Fotoalbume taip pat yra kompaktinė plokštelė su Kristijono Donelaičio kūryba, kurią deklamuoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai, su Liudviko Rėzos tautosakiniu palikimu, dainuojamu Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“.
Skaitytojams siūlome pokalbį su Antanu Stanevičiumi.
- Kada ir kaip kilo idėja išleisti tokį albumą?
- Šviesios atminties Mažosios Lietuvos ir Zanavykų tyrinėtojas Bernardas Aleknavičius (1930–2020) jau nuo 1989 metų pradėjo kviesti Kristijono Donelaičio gimtadienį pagerbti sausio 1-ąją 12 valandą. Neklausyti jo buvo negalima, nors po Naujųjų metų sutikimo kartais ne taip jau paprasta iki vidudienio atsikelti, nusiprausti ir atvažiuoti prie Donelaičio paminklo.
Gerbėjų būrelis kasmet vis plėtėsi. Kas norėjo, tas galėjo pasisakyti, moksleiviai deklamavo „Metus“, skambėjo kanklės, aidėjo dainos. Kur jau tokiame renginyje nefotografuosi! Demokratėjant fotografavimo technikai – skaitmeniniams fotoaparatams, mobiliesiems telefonams – fotografais tapo bemaž visi sueigų dalyviai.
Aš pats vis kolekcionavau Sausio 1-osios susirinkimų prie Donelaičio nuotraukas, vis pagalvodamas, kad anksčiau ar vėliau jų gali prireikti. Panašiai, matyt, galvojo ir kiti mano kolegos ar bendraminčiai.
Signalas, kad tokį fotoalbumą reikia sudaryti ir išleisti buvo aktyvios Klaipėdos visuomenininkės Virginijos Jurgilevičienės skambutis. Jos vadovaujama „Eglės“ seniūnaitijos bendruomenė ir „Dangės“ bendruomenė, vadovaujama Liudvikos Kuzminčiūtės, jau keleri metai puoselėja mintis apie šios gražios tradicijos apibendrinimą, apie pagerbimą daugelio prie Donelaičio ateidavusių šviesuolių, kurie jau iškeliavę į Anapilį. Bendruomenės gavusios lėšų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės, tad esama finansinio pagrindo fotoalbumo atsiradimui.
- Kaip gimė leidinio struktūra, kaip rinkotės žmones, kurie buvo pakalbinti?
- Pirmiausia pasvarsčiau, kurie Donelaičio gimtadienio sueigų lankytojai galėtų parašyti apie savo jausmus didžiajam poetui, apie mūsų tradicija tapusius spontaniškus susirinkimus. Daug galvoti nereikėjo: rašytojai, profesoriai, žurnalistai, menotyrininkai, visuomenininkai noriai parašė po straipsnį, o fotografai susiuntė nuotraukų.
Norėjosi priminti paminklo (skulptorius Petras Deltuva) atsiradimą. Apie tai papasakojo Klaipėdos miesto Garbės pilietis Valentinas Greičiūnas, tuomet dirbęs Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju. Apie Bernardo Aleknavičiaus asmenybę, suaugusią su Donelaičiu, papasakojo žurnalistas Gediminas Pilaitis.
Širdis liepė prisiminti Tolminkiemį. Apie K. Donelaičio muziejų šiltai parašė kraštotyrininkas, Lietuvos draugas Jurijus Bardūnas, gyvenantis Romintos girioje netoli Tolminkiemio. Jis atsiuntė šviežiausių nuotraukų iš suremontuoto muziejaus. Kaliningrado rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas parašė straipsnį „K. Donelaitis – tiltas per laikus ir erdves“. Jeigu visi dabartinės Kaliningrado srities gyventojai būtų panašūs į B. Bartfeldą ir J. Bardūną, mums jokios grėsmės iš kaimynų nekiltų.
Beje, B. Bartfeldas ir A. Juozaitis prieš kelerius metus išgelbėjo K. Donelaičio muziejų, kai visas Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities evangelikų liuteronų bažnyčias, įskaitant ir Tolminkiemio, padedamas Putino%20170.jpg)
pasigrobė godusis Rusijos stačiatikių cerkvės patriarchas Kirilas.
- Leidinyje labai daug puikių fotografijų, kas sukaupė tokį turtingą archyvą?
- Kaip minėjau, fotografijos per daugelį metų susikaupė mano ir kolegų archyvuose, reikėjo jas atrinkti, kad nesikartotų.
- Kas buvo sudėtingiausia sudarant albumą, ar visus sumanymus pavyko įgyvendinti?
- Komponuoti tokį fotoalbumą buvo didelis malonumas: visi autoriai taip stengėsi, kaip visi noriai ir pakiliai renkasi prie Donelaičio sausio pirmąją, kuri yra ir Lietuvos vėliavos diena.
- Kaip jūs pats vertinate idėją rinktis prie šio paminklo per poeto gimtadienį ir tai, kad ji plinta ir į kitus miestus – Marijampolę, Vilnių, Šiaulius?
- Tai labai prasminga ir gražu! Sulaukęs brandaus amžiaus, aš Donelaitį vis geriau suprantu ir jaučiu. Jis – tikra Dievo dovana Lietuvai. Matyt, mūsų šalyje daugėja žmonių, kurie Donelaičio asmenyje mato tikrą deimantą.
- Albume yra ir kompaktinis diskas su aktorių skaitoma poema "Metai" ir kita poeto kūryba, taip pat dainomis iš "Metų" leidėjo L. Rėzos tautosakos palikimo. Kaip gimė sumanymas tai pridėti prie albumo?
- Idėją pasiūlė aktorius Sigutis Jačėnas, kai paprašiau jo parašyti straipsnį į šią knygą. Manau, kad kompaktinė plokštelė lipte prilipo prie fotoalbumo: galima net keturias valandas klausytis ir „Metų“, ir Mažosios Lietuvos dainų.
- Kokių dar leidinių, skirtų Mažajai Lietuvai ir jos asmenybėms yra išleidusi Jūsų vadovaujama „Eglės“ leidykla, kokių ateities planų turite?
- Esame išleidę ar ne dešimt Bernardo Aleknavičiaus knygų, Editos Barauskienės pasakojimus ir kronikas „Gyvasis lietuvybės kraujas“, „Kovingoji Ėvė“. Visas būtų galima pamatyti „Eglės“ leidyklos interneto svetainėje www.egles-leidykla.lt.
Kitąmet sukanka šimtas metų, kai Klaipėda ir jos kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Sunku įsivaizduoti Lietuvą be Klaipėdos, uosto, jūros, Neringos. Tai ir ekonominis, ir dvasinis turtas, kuriuo mes, lietuviai, džiaugiamės. Tuo pačiu jaučiame pareigą pagerbti tuos Klaipėdos krašto lietuvininkus, kurie troško prisiglaudimo prie Lietuvos, stengėsi ir kovojo. Daugumai jų tai kainavo sveikatą ir gyvybę, kurią pasiglemžė Hitleris ir Stalinas. Tilžės Akto signatarai, jų dvasia, lietuviškos spaudos pirmeiviai – čia tiek įstabių istorijų, kurios turi būti pavyzdžiu mums!
Algis Vaškevičius
Naujasis albumas
A. Stanevičius Tolminkiemyje
Asmeninio albumo nuotrauka
