Parodos
Suorganizavome keletą parodų, reikšmingų susipažinimui su Donelaičio krašto praeiti bei nūdiena. Žvilgsnis į Donelaitį ir Jo žemę, įvairiai pavadinamą: Prūsų Lietuva, Mažąja Lietuva. Kiekvieno kūrėjo šis žvilgsnis vis kitoks, savitas, ieškantis šio krašto ir jo gyventojų gelmės. Parodos organizuojamos ir kilniu tikslu: supažindinti savo miesto, regiono gyventojus su respublikinio, o dažnai ir tarptautinio lygio kūrėjais, parodyti, kaip naujai ir įdomiai galima pažvelgti į, atrodo, taip gerai žinomą temą. Be to, tai vis kitos, jaunesnės kartos žvilgsnis.
2013-09-20 padedant Lietuvos konsulatui atkeliavo Karaliaučiaus vaikų dailės mokyklos moksleivių piešinių paroda ir buvo eksponuota Marijampolės kultūros centre. Parodą „Donelaičio pasaulis“ pristatė svečiai: LR Kultūros atašė Karaliaučiaus srityje Romanas Senapėdis, Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejaus (jam priklauso muziejus Tolminkiemyje) dailės skyriaus vedėja Valentina Pokladova ir meno mokyklos direktorė Natalija Voronova.
Svečiai papasakojo, kaip gimė šios parodos idėja, kaip vaikai noriai ir atsakingai dirbo. Džiaugėsi, kad Donelaitis aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir savo gimtinėje. Skaitydami Donelaičio kūrybą, lankydamiesi Tolminkiemyje ir piešiniais išreikšdami jausmus, jaunieji dailininkai ne tik vaizdavo aplinką, bet ir stengėsi perteikti to meto Mažosios Lietuvos dvasią. Ir parodos atidarymo metu, ir vėliau, belaukiant Poeto jubiliejaus, ryškėjo labai graži mintis: Kristijono Donelaičio kūryba jungia valstybes ir tautas. Vėliau Draugijos rūpesčiu paroda su meniniu pristatymu, atliekamu studentų, keliavo į Kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultetą, Punsko Dariaus ir Girėno gimnaziją bei Kybartų K. Donelaičio gimnaziją.
Sekmadienis! Renginiams visada sudėtinga diena, bet tą 2014 Liepos 13 – osios dienos vakarą į Evangelikų liuteronų bažnyčią rinkosi žmonės. Jie atėjo į susitikimą su knyga, jos redaktoriumi, Leonu Stepanausku, žurnalistu, Vokietijos mokslinio baltistų susivienijimo ryšiams su Baltijos šalimis valdybos nariu, su dailininke Filomena Linčiūte – Vaitiekūniene, kurios tapybos darbo „Ana Regina ir Donelaitis. Tolminkiemis“ fragmentai papuošė vokiečių rašytojo Heinz –Jürgen Zierkės knygos „Ana Regina važiuoja į miestą“ antrojo leidimo viršelį. Vakaro metu buvo skaitomos novelių ištraukos, giedojo evangelikų liuteronų parapijos giedotojai (vadovė Frida Lokomina), grojo Muzikos mokyklos vyresnysis mokytojas Petras Krukonis. Apie ryšius su rašytoju, knygos atsiradimą, apie tai, kaip su K. Donelaičio vardo garsinimu Marijampolėje supažindinami Berlyne baltistų susivienijimo nariai ir kitus įdomius, dažnai jau istorija tapusius, dalykus pasakojo p. Leonas.
2014-11-26. Vakaras Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Valentino Juraičio fotoalbumo NADRUVA „ Donelaičio takai“ sutiktuvės. Valentinas – Vilniuje gyvenantis marijampolietis, išvažinėjęs ir pėstute išvaikščiojęs, kaip jis sako, Nadruvos kraštą, užsikrėtęs jo išsaugojimo dvasia. Papildyta Mažosios Lietuvos vaizdų galerija: 23 skyriai, 23 vietovės, gyvuojantys arba priblėsę, primiršti kaimai, bažnytkaimiai. Albumas - puiki medžiaga krašto pažinimui, net iš fotografijų jautri širdis jaučia prūsų krašto trauką; keliai takeliai, kuriais vaikščiojo mažlietuviai ir mūsų Didysis Kristijonas.
2015 m. spalio 27 d. Beatričės Kleizaitės – Vasaris menų galerijoje Draugijai bendraujat su Lietuvos dailininkų sąjunga atidaryta tarptautinė paroda „Menininkai skaito Donelaitį“. Tai projekto „Kristijono Donelaičio epocha“, skirto Poeto 300 m. jubiliejui paminėti, darbai. 
Parodoje buvo eksponuojami skulptūros ir tapybos darbai, kuriuose atsispindi Donelaičio tekstų silpnybės ir stiprybės, kurios turėtų būti svarbios ir šių dienų žmogui.
Rinktinė parodos kolekcija iki Marijampolės jau buvo pristatyta valstybėse, susijusiuose su Donelaičio vardu ir lietuvybe: Lietuvoje, Karaliaučiuje, Vokietijoje, Lenkijoje. Dalis kolekcijos 2014 metais buvo pristatoma Ispanijoje.
Parodą Draugijos prašymu organizavo ir į Marijampolę palydėjo Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė, pažymėjusi, kad parodą pavadinome simboliškai – „Neatsisveikinant su Donelaičiu“, juk po jubiliejų nesibaigia ryšys su Poetu, nes negalima gyventi tik jubiliejinėmis datomis.
2016-05-04 Kultūros centre humanitarinių mokslų daktarės, istorikės, žurnalistės Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Iš gausios kolekcijos parodoje 34 eksponatai. Anot darbų autorės, „Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui. Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo...Senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Dabar čia neliko nė vieno istorinėmis šaknimis su senaisiais Rytprūsiais susijusio gyventojo. Sovietiniais metais prarasta daug vertingų istorijos paminklų“. Vieniems jų teko pokario ideologijos fronto aukų vaidmuo, kiti nepastebimai išrinkti po plytą paskutiniaisiais dešimtmečiais. Tarp baltistikai neįkainojamų, sparčiai nykstančių objektų – Pabėtų (dab. rus. – Romanovo) bažnyčios liekanos. Šioje XIV a. bažnyčioje kunigavo Abelis Vilis (1540–1575), išvertęs į prūsų kalbą ir parengęs spaudai M. Liuterio „Katekizmą“. Šis leidinys tapo vienu pagrindinių šaltinių prūsų kalbos tyrinėtojams.
Svarbią parodos dalį sudaro su lietuvių grožinės literatūros klasiko Kristijono Donelaičio palikimu susijusių objektų fotonuotraukos. Greta Tolminkiemio vaizdų eksponuojamos lietuviams menkai žinomų, sovietmečiu suniokotų Valtarkiemio (dab. rus. Olchovatka) ir Gerviškėnų (dab. rus. Priozernoe) bažnyčių nuotraukos. Jose dirbę evangelikų liuteronų kunigai Johanas Gotfrydas Jordanas (1753–1822) ir Johanas Holfeldas (1767–1829) prisidėjo prie K. Donelaičio literatūrinio palikimo išsaugojimo. Džiaugėmės, kad turėjome galimybę p. Eglės darbus, tokius svarbius ir reikšmingus visiems, besidomintiems Rytprūsių paveldu ir kultūra, parodyti marijampoliečiams bei miesto svečiams. 
E.Senapėdienė pristato savo darbus.
Po atidarymo
2020-01-23. Marijampoliečiams pristatomas Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945, kurį kartu su mokslininkais sukūrė Valentinas Juraitis. Pokalbyje - diskusijoje Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje dalyvavo V. Klesevičius, V. Juraitis, R. Urbonavičius, J. Danilaitis, N. Černauskienė, G. Skamaročius. Renginį moderavo V. Mickuvienė, meninę programą „Tolminkiemio sodininkas“ atliko Kybartų K. Donelaičio gimnazijos darbuotojai (M. Bučinskas ir A. Juškevičius) ir Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijos kanklininkai (vadovė R. Slankauskienė).
Tai buvo pokalbis ne tik apie genealoginį medį ir jo reikšmę kiekvienos šeimos istorijai, bet ir apie galimybes pasinaudoti archyvais, bažnyčių knygomis. Po V. Juraičio, kuris pristatė ,,medžio' kūrimo darbus apdorojant Donelaičių giminės Tolminkiemio apylinkių archyvinę medžiagą .paaiškino, kaip sudaryti savo šeimos kilmės medį. Nuo ko pradėti. 
Vaidas Klesevičius, evangelikų parapijos klebonas, kalbėjo apie bažnyčių registracijos knygas, archyvus ir galimybes sužinoti parapijiečių šeimos istoriją. Jo mintis pratęsė Rimvydas Urbonavičius, Marijampolės apskrities archyvo direktorius, pristatydamas galimybes pasinaudoti saugomais šaltiniais.
Gintaras Skamaročius, K. Donelaičio draugijos pirmininkas, supažindino su draugijos artimiausiais uždaviniais.
Pasisakė Kybartų k.Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė ir studentas J. Danilaitis.
Visi „Medžio“ pristatymo organizatoriai
Kiekviena iš marijampoliečių organizuotų parodų ar aktyvus prisidėjimas prie kitų organizuojamų darbų turėjo ir turi didžiulę pažintinę, istorinę bei auklėjamąją reikšmę. Tai mūsų praeities ženklai, ryškūs, reikšmingi, drįsčiau sakyti – amžini.
Tęsinys kitame numeryje.
Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
