Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Susitikime prie Poeto paminklo
2023-12-31

Mes ir vėl atėjom vėsią žiemos dieną

Nusilenkti Būrui – Kunigui širdies.

Pasakyt, jog Sūduvoje saulė šviečia

Didžiavyriams. Ir per amžius švies...

 

(marijampolietė Birutė Arlienė)

Sausio 1 d. ir vėl Poeto gimtadienis, ir vėl Draugijos kvietimu 12 val. rinksimės pagerbti jį, nes ateinantys metai neeiliniai – 310-ieji gimimo metai. Todėl be eilių ir žodžių, skirtų jam, tarsimės, kelsime idėjas, kaip pažymėti šią reikšmingą datą. Šiandien, mąstydama apie mūsų Poetą daug perverčiau, ne viską suspėjau (o ir neįmanoma) perskaityti, turiu galvoje tuos šaltinius, kurie sukaupti Poeto failuose. Įstrigo profesorės Viktorijos Daujotytės mintis: „Kristijonas Donelaitis – mūsų kultūros neišsemiamas šulinys: vis pasisemiame, kiek kas galime, kiek kam kada reikia...“

Taip ir mes nuolatos stengiamės pasisemti iš šio šulinio kuo daugiau ir duoti kuo daugiau savo krašto žmonėms. Metų pabaiga savotiškas ataskaitos laikas, todėl norisi pateikti   keletą reikšmingesnių  įvykių, susijusių su (moderniau kalbant) paminklo įveiklinimu. 2014-ųjų gražus ir šiltas birželio 27 – osios vakaras. Vakaras prie  paminklo, kai Aleksoto bendruomenės centro liaudiškos muzikos ansamblio „Svirbė“ (vadovė Aurelija Bareišienė) iniciatyva, jie buvo šios idėjos autoriai, o renginio turinio išplėtojimas jau buvo mūsų užduotis, miestelėnai ir svečiai rinkosi K. Donelaičio skverelyje prie Poeto paminklo. Tai buvo  pavakarojimas sekant pasaulinėmis tradicijomis skaityti viešose erdvėse poeziją, muzikuoti, sukti ratelius.

Donelaičio trauka, Jo žodžio galia tą vakarą sukvietė nemažą būrį žmonių ir Marijampolėje. Skambėjo hegzametro tekstai, linksmino širdį, džiugino akį svečių kapela, ir Marijampolės TAU etnografinis ansamblis „Senapilė“ (vadovė Dalia Venckienė). Neprailgo ir nepabodo, nes sodrų, stiprų, šmaikštų ir įtaigų Poeto žodį,  keitė lietuviškų dainų pynės, smagūs vakaronių šokiai. Žiūrovai šiltai priėmė visus skaitovus, kurie labai nuoširdžiai, savaip interpretuodami puikiai perteikė Poeto žodį. Ir mes visi turėjome galimybę dar kartą išgirsti „nevystantį kalbos grožybių sodą“, kaip sakė apie „Metus“ įžymus 19 a. pirmosios pusės kalbininkas Augustas Šleicheris.

O jau po nepilno mėnesio vėl susirinkome prie Donelaičio, tik šį kartą jau ir protestantiškoje Evangelikų liuteronų bažnyčioje. Liepos  13 – osios (sekmadienio) vakarą  žmonės  atėjo į susitikimą su knyga  „Ana Regina važiuoja į miestą“, jos redaktoriumi, Leonu Stepanausku, žurnalistu, Vokietijos mokslinio baltistų susivienijimo valdybos nariu ryšiams su Baltijos šalimis, su dailininke Filomena Linčiūte – Vaitiekūniene, kurios  tapybos darbo „Ana Regina ir Donelaitis. Tolminkiemis“ fragmentai papuošė  antrojo knygos leidimo viršelį. Vokiečių  rašytojo Heinz – Jurgen Zierke knyga „Ana Regina važiuoja į miestą“  6 – ių novelių knyga, išversta skirtingų autorių. Heinz – Jurgen Zierke  yra  istorinių romanų autorius, domėjęsis ir rašęs apie Lietuvą savo kūrinyje „Karolis XII“. Noveles apie Donelaitį rašė įvairiu laikotarpiu ir pirmiausia spausdino Lietuvoje, dažniausiai žurnale „Švyturys“.  „Santaros“ leidykla (vyr. redaktorius Romualdas Norkus) knygą išleido du kartus, antrąjį leidimą kartodama  jubiliejiniais poeto metais. Novelės tikrai įdomios ir netikėtos, menine įžvalga papildančios būrų Poeto paveikslą. Vakaro metu buvo skaitomos ištraukos iš įvairių novelių:  Šventas Tolminkiemio rytas, Ana Regina važiuoja į miestą, Žiemos vakaras Tolminkiemyje. Pastarosios novelės ištraukų kompoziciją parodė žiūrovams Valė ir Vaidas Klesevičiai bei jų dukra; kitas ištraukas skaitėme mes su Stasiu Paukštaičiu. Giedojo evangelikų liuteronų  parapijos giedotojai (vadovė Frida Lokomina), grojo Muzikos mokyklos vyresnysis mokytojas Petras Krukonis.

Prie paminklo skaitome eiles Kristijonui. 5 mūsų Draugijos nariai yra sukūrę jam skirtų ir skaitę įvairiomis progomis, kaip pavyzdžiui, Aldona Murauskienė pirmoji sukūrė ir perskaitė dar 2012 m. pavasarį per konkurso darbų „Rašome Donelaičiui“ vertinimo šventę. Ryškiai išsiskiria Česlovos Jakštytės, Stefanijos Navickienės, Birutės Arlienės, Gemos Galinienės eilės. Pavienių darbelių yra sukūrę ir kiti draugijiečiai. Daugelis iš jų skaitė savo kūrybą pristatant tarptautinį projektą, skirtą Donelaičio klebonijos ir Kidulių dvaro svirno renovacijai.

Noriu pacituoti kai kurių autorių eiles, manydama, kad gal kas nors pasinaudos jomis pamokose, renginiuose ar kitose veiklose.

Žiemos rūpesčiai
Iš poemos "Metai pagal Donelaitį, tik šiek tiek kitaip")


Ką šiandieną pasakytų Donelaitis
Jau paaugusiems ir pasimetusiems vaikams?
Teisintų ar smerktų lietuvaičius,
Lietuvą paliekančius visiems laikams?
Gal pamokytų lyg viežlybuosius būrus,
Kad valdžios ir ponų privalu klausyt?
Dievas mato, jis visus prižiūri,
Ragina dora ir gerumu pasidalyt.
Ar pradžiugintų poetą, kad lietuviai
Už prancūzus , vokiečius nė kiek ne prastesni,
Kad tremty skaudžios ir svetimuos kraštuos pabuvę,
Meilę Lietuvai išsaugojo širdy?
Gal nuliūdintų, kad Lietuva kasdien mažėja,
Greitai taps jau ne didžiąja, o mažąja Lietuva,
Kad savas tradicijas pas mus pasėja
Imigrantų vis gausėjanti karta?
Donelaitis puoselėjo savo kalbą,
O dabar mes griebiamės kalbų kitų,
Giriamės nesavanaudiška pagalba,
Ir nematome savųjų, užmirštų...

*****

 

Prie K.Donelaičio paminklo

(Marijampolėje, 2014)

Sveiks, poete miels, į mano miestą atvykęs

Ir po bažnyčios langais ilgam atsistojęs.

Nieks nematys tavo būriško apdaro juodo,

Bet  klausinės, kaip ir kada čia esi atsiradęs.

Aš atsakysiu jiems, kad pažįstami esam

Nuo mokyklos laikų girgždančio suolo,

Kai Tavo didybę ir grožį lietuvis supratęs

Ieškojo būdo, kelių prie Tavęs prisiliesti.

Žinia, ne kasdieną lankėm Tave Tolminkiemy,

Grėbėm parko lapus ar sodinom lietuvišką rūtą.

O  sovietų laikais, kada panorėję,

Vežėm vaikus ir senus į Mažąją Tavo Lietuvėlę,

Kur lietuvio dvasia sklandė parko alėjom,

Kur prie Tavo būties ir daiktų savo prasmę regėjom.

Kur Našlių namai prieš tris šimtmečius stovėjo,

O parapijiečiai gyventi ir melstis kas dieną galėjo,

Kur Anna  Regina su Tavim vakarais vaikštinėjo

Ir dulkes nuo vargonų bei paveikslėlių šluostė ...

O dabar Tu matysi Pasienio saulę

Bei regėsi Sūduvos sostinės bėdą .

Metų laikai čia greitai keičia viens kitą,

Bet laiko dulkės ant milžinų nenusėda ...

                                            (Mokytoja Birutė Arlienė)

***   

Šventoriuj

tuos ąžuolus

turbūt Donelaitis sodino.

Jų gilės

plačiai išsibarstė

tarytum jo „Metų“ žodžiai.

Iš plytų krūvos

vėl išniro

bokštas bažnyčios,

kur, rodos, girdi

tuos pačius

Donelaičio pamokslus.

Ir psalmės, atrodo,

mažoriškai

liejas iš skliautų.

Čia viežlybas Pričkus

iš gandro mokytis liepia,

nenaudėliai

Slunkius, Dočys

lietuviškai atsikalbinėja.

Saulelė

linksmai ritinėjas

po lietuvninko

kiemą.

Tolminkiemis.

Mūsų gyvybės sala

Užžėlusiam,

Maurų pilnam

Tvenkiny.   (Mokytoja Danutė Vidrinskienė)

 

Eidami į jubiliejinius Kristijono Donelaičio metus prisimename  Jo priesaką: Kiekvienam daryti gera / Savo darbu ir žodžiu, jis (priesakas)  įpareigoja  visad  elgtis taip, kaip dera.

 

 

Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė

Nuotraukos iš Draugijos archyvo

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt