Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Kristijono Donelaičio memorialiniam muziejui Tolminkiemyje – 40 metų
2019-10-07

Spalio 4-ąją Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) buvo minimos 40-osios lietuvių grožinės literatūros pradininko, poemos „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus įkūrimo metinės. Ta proga čia surengta šventė, kurioje prisiminta muziejaus istorija, padėkota jo kūrėjams ir darbuotojams.

Muziejaus 40-mečio iškilmių metu ekrane buvo galima matyti nuotraukas iš jo atidarymo, taip pat vėlesnių renginių, švenčių, minėjimų akimirkas. Renginį vedusi Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejaus direktoriaus pavaduotoja Olga Ščeglova jo pradžioje pakvietė moksleivę iš Gumbinės (Gusevo) miesto, kuri, skambant kompozitoriaus Jono Švedo sukurtai melodijai perskaitė ištrauką iš K.Donelaičio „Metų“.

Susirinkusius sveikino Karaliaučiaus krašto Dūmos atstovai, kurie džiaugėsi, kad muziejus aktyviai veikia, yra gausiai lankomas, kad čia galima jausti ypatingą atmosferą, kuri jungia ir rusus, ir lietuvius, nes ir pats K.Donelaitis priklauso visiems, jis yra pasaulinio lygio kūrėjas.

Lietuvos Respublikos Generalinio konsulato Karaliaučiuje kultūros atašė Raminta Gecevičienė taip pat džiaugėsi gražia muziejaus sukaktimi, tuo, kad čia vyksta įvairios poezijos šventės, renkasi kaimyninių šalių poetai. Ji kalbėjo apie tai, kokią reikšmę šis muziejus turi ir Rusijos, ir Lietuvos žmonėms, ragino ir toliau lankyti muziejų, kad niekada neužželtų į jį vedantys takai.

R.Gecevičienė perskaitė padėkos raštą nuo Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto vadovo profesoriaus Eugenijaus Jovaišos, kuriame jis dėkojo už čia saugomas vertybes ir K.Donelaičio atminimo puoselėjimą. R.Gecevičienė džiaugėsi, kad vos prieš savaitę Tolminkiemyje vyko Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto dailininkų pleneras „K.Donelaičo paletė“, kuriame dalyvavo po aštuonis menininkus iš abiejų šalių.

Skaitykite plačiau...


Trečiasis šių metų „Donelaičio žemės“ numeris netrukus pasieks skaitytojus
2019-10-03

Jau artimiausiomis dienomis skaitytojus pasieks trečiasis šių metų „Donelaičio žemės“ numeris. Jame kaip visada skaitytojai ras nuolatines rubrikas „Aktualijos“, „Karaliaučiaus kraštas“, „K.Donelaitis“, „Naujos knygos“, taip pat lietuvių kalbos pamokėles, čia atsirado vietos ir Vydūnui.

Būtent nuo Vydūno paminklo Klaipėdoje atidengimo iškilmių aprašymo ir prasideda naujasis žurnalo numeris. Šio paminklo parengiamieji darbai tęsėsi net septynerius metus, jis išties papuošė uostamiesčio skverą, kuris taip pat buvo atnaujintas ir sutvarkytas. Šventėje dalyvavo daug garbių svečių, buvo surengtas koncertas.

Liepos mėnesį pradėtas įgyvendinti projektas „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“, kurį kartu įgyvendina Šakių rajono savivaldybė, viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras bei Karaliaučiaus (Kaliningrado) istorijos ir meno muziejus. Įgyvendinant šį bendrą dviejų kaimyninių šalių projektą bus atnaujintas ir suremontuotas Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) ir Kidulių dvaro svirnas Šakių rajone. Išsamiau apie šį projektą ir jame numatytus darbus rašoma žurnale.

Tradiciškai tęsiami pokalbiai su K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ nominantais.  Šį skaitytojai ras pokalbį su Kranto (Zelenogradsko) bibliotekos darbuotoja Natalija Šumilova „Esame krašto istorinės praeities saugotojai“. Ji pernai šiuo medaliu buvo apdovanota už rūpinimąsi lietuvių kultūrai svarbiomis vietomis, Kuršaičių atminimo puoselėjimą, lietuvių kalbos populiarinimą, kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašto stiprinimą.

Skaitykite plačiau...


VYDŪNIEČIAI APIE GENIALŲJĮ VYDŪNĄ
2019-10-01


Dr. Algirdas Matulevičius

Neseniai išleista Vydūno draugijos įkūrėjo, ilgamečio pirmininko (dabar – garbės pirmininkas) dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir aktyvios vydūnietės prof. dr. Aušros Martišiūtės – Linartienės kapitalinė monografija Vydūnas (728 psl., gausu autentiškų iliustracijų.) Ji skirta asmenybės, kokių reta Europos kultūroje, 150-mečio sukakčiai (1868-2018). Išleido šią knygą mano „gimtasis“ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (enciklopedijų ir monografijų leidyboje dirbau 43 metus). Autoriai, aukšto intelekto mokslininkai, atliko, sakyčiau Heraklio žygdarbius. Kolegą V.Bagdonavičių seniai vadinu antruoju Vydūnu. Kas paskaitys šią tautai ir kiekvienam jos žmogui naudingą knygą, tuo mano apibūdinimo teisingumu įsitikins pats.

Monografijoje pateikta išsami žymaus lietuvių mąstytojo, dramaturgo, Mažosios Lietuvos  visuomenės ir kultūros veikėjo, choro dirigento, lietuvių teisių gynėjo, lietuvininko patrioto, Šilutės krašto autochtono biografija. Nagrinėjama jo filosofija ir sąsajos su senovės indų pasaulėžiūra, su gandizmu, parodomas jo  įnašas į Europos demokratinę sistemą, išryškinamos jo skelbiamos taikaus tautų sambūvio idėjos. Monografijoje atskleidžiamas tikėjimas Absoliutu, Visatoje nustatyta Dievo tvarka, Šventraščio nuostatomis grįsta mąstytojo gyvensena, parodoma vydūniškoji senovės baltų tikėjimo ir krikščionybės santykių samprata. Kaip leitmotyvas monografijoje skamba Vydūno tikėjimas lietuvių tautos gyvastingumu ir jo pastangos žadinti tautos  sąmoningumą, sudaryti sąlygas ugdytis aukštos kultūros dvasingai asmenybei, kaipo to gyvastingumo ir kūrybinio augimo garantui. 

Monografijos autoriai Vydūną parodo kaip ypatingą fenomeną Europos kultūroje ir jos religiniame gyvenime. Jis išryškėja  ne tik kaip genialus įvairiapusiškas mąstytojas, bet ir kaip didysis Mokytojas, pranašas, žmogaus sielos gydytojas. Aš Vydūną priskirčiau prie Šventųjų, prie tokių asmenybių, kurių pasaulio istorijoje nedaug. Tai tarytum naujausių laikų Dievo pasiuntinys (sakykim, kaip žydų Mozė). Nelengva įminti Vydūno fenomeno mįslę, kuri yra tarsi koks kosmosas. Knygos autoriai ją  įminė.

Monografijos dvi dalis (Gyvenimo ir veiklos kelias ir Neteikiu visai naujų, grynai savo pažinimų: filosofijos idėjų sistema) parašė dr. V. Bagdonavičius, trečiąją (Vydūno dramaturgija) – prof. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.

Įvado pradžioje cituojami jau senstančio mąstytojo žodžiai: O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs. Vydūno misiją žmonijai Jonas Mekas taip apibūdino: Kristus ir Sokratas mokė savo gyvenimais. Iš visų lietuvių filosofų Vydūnas gal arčiausiai priėjo prie to. V. Bagdonavičius pastebi, kad jo fenomenas visą laiką buvo ir tebėra, kaip tas sfinksas –  slėpiningas. Savo gyvenimu, originalia kūryba jis keistokas, betgi visi genijai yra keisti, nes išsiskiria iš visuomenės savo intelektu, erudicija. Vydūnas buvo vertas Nobelio taikos premijos (būta siūlymų), betgi jis ne vokietis, ne anglas ar prancūzas, o grynas lietuvis (lietuvininkas). Vesdamas ekskursijas po Karaliaučiaus kraštą aš  keliauninkams teigiau: jei Vydūnas būtų buvęs vokietis, jo vardas skambėtų kaip žymiausio Europoje filosofo bei teosofo. Jo ir mūsų laimė, kad pedagogas tėvas Anskis Storostas (buvo Pilkalnio apskrities Naujakiemio liaudies mokyklos mokytojas) ir motina Marija Ašmonaitė buvo lietuvininkai autochtonai. Ypač tvirta lietuvininkė buvo pamaldžioji motina, turėjusi didelės įtakos sūnui Viliui (Vilhelmui Storostui, ilgainiui pasivadinusiam šviesulio vardu Vydūnas).

Skaitykite plačiau...


Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui
2019-09-02

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdoje, skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių buvo atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, rašytojui ir filosofui Vydūnui. Prireikė net septynerių metų, kol idėja pastatyti paminklą dvasios milžinu vadintam Vydūnui buvo įgyvendinta, o šiam tikslui jėgas suvienijo daug įvairių žmonių ir organizacijų.

Dar 2012 metais Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai sumanė uostamiestyje pastatyti paminklą šiai asmenybei. Per tą laiką keitėsi ir numatoma paminklo vieta, ir pradinė idėja, praėjo ir pernai minėti Vydūno metai, kai buvo minimos jo 150-osios gimimo metinės, kol galiausiai jo atidengimui pasirinkta šių metų Mokslų ir žinių diena.

Paminklui statyti ir skverui sutvarkyti 2016 metais buvo paskelbtas konkursas, jį laimėjo menininkų grupė – skulptorius Arūnas Sakalauskas, ukrainiečiai Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas – būtent šie menininkai sukūrė pernai Kaune atidengtą „Laisvės kario“ paminklą.

Naujai sutvarkytame skvere Skvere buvo įrengta kompozicija „Versmė“ – fontanas, ant kurio krašto palikti Vydūno batai, o jis pats stovi basas ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo. Iš viso paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkstančių eurų.

Plačiau apie šio paminklo atidengimo iškilmes bus rašoma rugsėjo mėnesio žurnalo „Donelaičio žemė“ numeryje.

 

www.donelaitis.info informacija



Klaipėdoje bus atidengtas paminklas Vydūnui
2019-08-19

Pagaliau ilgai laukta žinia - rugsėjo 1 dieną, 12 valandą Klaipėdoje skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių vyks Vydūno sodo ir Vydūno paminklo atidengimo ceremonija. Į renginį kviečiami Klaipėdos miesto, Lietuvos vadovai, susijusių ministerijų atstovai, žymūs kultūros veikėjai. Organizatoriai laukia visų - atvykite ir pagerbkite šią išskirtinę asmenybę.


Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 1 - 5 / 199

 

Sprendimas: www.arius.lt