Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Laukiame pasiūlymų apdovanojimams K.Donelaičio medaliu "Širdings brolau..."
2020-10-19

Kristijono Donelaičio draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija šiemet vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.

Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija. Šiemet ir vėl numatyta apdovanoti šiuo medaliu 2-3 asmenis. Praėjusiais metais šiuo medaliu buvo apdovanota profesorė Dalia Dilytė-Staškevičienė už ilgametį Kristijono Donelaičio kūrybos ir asmenybės nagrinėjimą bei populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, bendradarbiavimą ir straipsnių rengimą žurnalui „Donelaičio žemė“ bei kitiems leidiniams.

Antrasis K.Donelaičio medalis „Širdins brolau“ komisijos sprendimu pernai atiteko Almai Balaikaitei-Janvariovai už lietuvių kalbos bei kultūros populiarinimą, ypatingai tarp vaikų ir jaunimo, ilgametį vadovavimą ansambliui „Malūnėlis“ ir jo koncertus Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, už tradicinių Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros švenčių „Laiko malūnas“ organizavimą Lazdynų (Krasnoznamensko) rajone.

Elena Galdikienė šiuo medaliu apdovanota už ilgametį Kristijono Donelaičio atminties ir aplinkos puoselėjimą, įnašą 1993 m. įkuriant lietuvių draugiją ir 1994 m. jos ansamblį „Nadruva“ Gumbinėje (Guseve), už kūrybą ir surengtus koncertus bei lietuvių kultūros puoselėjimą Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, lietuviškos spaudos platinimą, renginių organizavimą.

Skaitykite plačiau...


Trečiasis šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeris netrukus pasieks skaitytojus
2020-10-06

Trečiajame šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje skaitytojai ras tradicines rubrikas „Aktualijos“,  „K.Donelaitis“, taip pat šiemet atsiradusias „Trumpas naujienas“ bei „Naujų knygų“ pristatymą.

Numeris pradedamas pokalbiu su kultūros istorike, docente, habilituota humanitarinių mokslų daktare Inge Lukšaite, kuri nagrinėja Lietuvos XVI–XVII a. kultūrą, knygos ir bibliotekų istoriją. I.Lukšaitės tyrimų kryptys - Lietuvos kultūros istorija XV–XVII a., reformacijos Lietuvos istorija (XVI–XVII a.). Istorikė yra žymi XVII amžiaus Prūsijos istoriko Mato Pretorijaus kūrybos tyrinėtoja ir populiarintoja, iš viso paskelbusi daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių. I.Lukšaitė pokalbyje prisimena ir savo mamą, tautinės mokyklos koncepcijos kūrėją Meilę Lukšienę, ir įdomiai samprotauja apie šių dienų aktualijas.   

Apie Kristijono Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus narių išvyką į Žemaitiją, tęsiant projektą „Prie Donelaičio ir Žemaitės“ rašo šio skyriaus pirmininkė Vida Mickuvienė, o dar viename straipsnyje rašoma apie   rugpjūčio 9–14 dienomis minint Tautosakos metus kaimo turizmo sodyboje „Šaltupis“ surengtas etninių žemių lietuvių vaikų kūrybinės dirbtuves „Staklėmis išausime lietuvybę“, kuriose dalyvavo per 30 lietuvaičių iš Lietuvos ir Lenkijos, Punsko ir Varšuvos. Šią vasaros stovyklą Prienų rajone viešoji įstaiga Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė organizavo kartu su partneriais iš Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos.

Tradiciškai pristatant K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureatus, žurnale spausdinamas pokalbis su  Alma Balaikaite-Janvariova, kuri pernai buvo apdovanota už lietuvių kalbos bei kultūros populiarinimą, ypatingai tarp vaikų ir jaunimo, ilgametį vadovavimą ansambliui „Malūnėlis“ ir jo koncertus Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, už tradicinių Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros švenčių „Laiko malūnas“ organizavimą Lazdynų (Krasnoznamensko) rajone.

Skaitytojai naujajame žurnale taip pat ras išsamų straipsnį apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejų Klaipėdoje ir jame saugomus vertingus eksponatus, taip pat apie Smiltynėje surengtą parodą, kuri priminė apie kažkada čia veikusią Smėlio karčemą. 

Skaitykite plačiau...


Kristijono Donelaičio „Metai“ pirmą kartą išleisti graikų kalba
2020-09-22

Kristijono Donelaičio poema „Metai“ išversta į graikų kalbą.  Graikiškas poemos pavadinimas - «ΟΙ ΕΠΟΧΕΣ». „Metus“ išvertė Salonikuose gyvenantis vertėjas Sotiris Souliotis, o išleido leidykla „Saikspirikon“.

Knyga išleista veidrodiniu principu: vienoje pusėje pateikiamas originalus tekstas lietuviškai, kitame – vertimas į graikų kalbą. Šio pirmojo lietuvių grožinės literatūros kūrinio į graikų kalba vertimas ir išleidimas –- bendras Kristijono Donelaičio draugijos, Lietuvos kultūros instituto ir Lietuvos ambasados Graikijoje projektas.

Knygos pristatymas Graikijoje surengtas rugsėjo 15 d. Lietuvos ambasados Graikijoje surengtos virtualios transliacijos, skirtos pažymėti Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-metį, metu.

Lietuvos ambasadorius Graikijoje Rolandas Kačinskas sakė neabejojantis, kad vienas svarbiausių kurinių Lietuvos literatūros istorijoje pasirodymas graikų kalba ženkliai prisidės prie lietuvių kultūros sklaidos Graikijoje.

„Tikiu, kad graikų skaitytojai K. Donelaičio „Metus“ sutiks su dideliu susidomėjimu, nes poema „Metai“ parašyta graikų skaitytojams gerai žinoma antikine eilėdara – hegzametru“, - sakė R. Kačinskas.

Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius teigė: „Vertėjo Sotirio dėka „Metus“ galėsime skaityti jau aštuoniolikta pasaulio kalba. Ypač malonu, kad hegzametro kūrinyje pagaliau „susitiko“ dvi senosios, didžios kalbos“.

„Kiekvienas užsienyje išleistas Lietuvos literatūros vertimas atidaro dar vieną naują langą į Lietuvą ir suteikia galimybę kitomis kalbomis šnekantiems žmonėms giliau pažinti mūsų šalį, jos istoriją ir kultūrą. Neabejoju, kad ir „Metai“ išplės ligšiolinį „graikišką“ Lietuvos vaizdą“ – Graikijoje išleista K. Donelaičio poema džiaugėsi Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Skaitykite plačiau...


Išleisti Kristijono Donelaičio „Metai“, pritaikyti šių laikų skaitytojams
2020-09-17

Leidykla „Sofoklis“ tik ką išleido naują K.Donelaičio „Metų“ leidimą, kuris skiriasi nuo kitų, nes yra pritaikytas šių laikų skaitytojams. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Dalia Dilytė ryžosi priartinti klasiką prie šių dienų skaitytojų parengdama leidimą, kuriame svetimybės pakeistos į suprantamus lietuviškus žodžius, archaizmai paaiškinti greta, kad nereikėtų vartyti puslapių, o hegzametras paryškintas, idant galima būtų skaityti garsiai ir džiaugtis lietuvių kalbos skambesiu. Visa tai dėl kilnaus tikslo – kad Donelaitis ne išorėje glūdėtų, bet įsitvirtintų sielose, o jo epas taptų kiekvieno lietuvio savastimi.

Pristatydama šį leidimą profesorė Viktorija Daujotytė teigia, kad „Dalia Dilytė, ne tik išstudijavusi Donelaitį, ne tik parašiusi apie jį svarbių darbų, bet ir jaučianti nenugalimą meilę lietuvių literatūrai, o ypač jos pradžiai ir viršūnei – Kristijono Donelaičio „Metams“, jų eilėdarai, ryžosi juos atsargiai paredaguoti. Jei tokio darbo imtųsi ne Dalia Dilytė, gal ir žvelgčiau rezervuočiau. Pasitikėjimas humanistikoje itin svarbus“.

Pati D.Dilytė, palydėdama naująjį „Metų“ leidimą rašo, kad „Donelaitį reikia skaityti. Ir ne vieną sykį. Pabaigti ir vėl pradėti nuo visus budinančios saulelės vaizdo. Nes jis mums, o ne kam kitam rašė. „Nes „metai“, kaip ir visa lietuvių literatūra, yra mūsų namai. Nes kitaip būsime benamiai elgetos. Juk skaitydami Homerą, Tomą Maną ar Hemingvėjų, jaučiamės nuskridę kažkur ten, o kai skaitome Donelaitį, Vaižgantą, Žemaitę ir kitus lietuvių rašytojus, maloniai suvokiame esą čia, namie, kur, pasak tautos išminties, ir tvoros žydi, ir dūmai akių negraužia, ir saulė skaičiau šviečia“.

Skaitykite plačiau...


Antrasis, vasarinis šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeris
2020-07-01

Antrajame šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje skaitytojai ras tradicines rubrikas „Aktualijos“, „Karaliaučiaus kraštas“, „Sukaktys“, „K.Donelaitis“, taip pat šiemet atsiradusias „Trumpas naujienas“ bei naują rubriką „Atmintis“.

Rugpjūčio mėnesį savo 90 metų sukaktį minės žymus fotografas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos ir Kristijono Donelaičio asmenybės bei kūrybos tyrėjas Bernardas Aleknavičius. Šiai sukakčiai paminėti yra skirtas rašytojo, Klaipėdos I.Simonaitytės viešosios bibliotekos vyresniojo bibliotekininko Juozo Šikšnelio straipsnį apie sukaktuvininką bei paties B.Aleknavičiaus poziciją dėl atsisakymo priimti Klaipėdos kultūros magistro žiedą. 

Skaitytojams siūlomas pokalbis su profesore, habilituota daktare Dalia Dilyte-Staškevičiene, pernai tapusia K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ nominante. Šiame pokalbyje profesorė paaiškina, kodėl Kristijono Donelaičio „Metai“ mums yra svarbūs ir dabarties laikais ir kodėl šį kūrinį gyvenime reikia perskaityti ne vieną kartą.

Žurnale taip pat rašoma apie Kaune eksponuojamą parodą „KNYGrišių KNYGos“, kuri pristato įdomų ir retą knygrišystės amatą, o tarp šios parodos eksponatų – ir meniškai, naudojant veršio ar net ungurio odą įrišti „Metai“, Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Jono Bretkūno „Postilė“ ir kiti Lietuvai bei lietuviams svarbūs kūriniai.

„Trumpose naujienose“ pasakojama apie naujojo Lietuvos respublikos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Eitvydo Bajarūno darbo pradžią, apie Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities kultūros ir turizmo ministro Andrejaus Ermako apsilankymą K.Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy), apie Lietuvos nacionalinio diktanto rašymą Lietuvos generaliniame konsulate Karaliaučiuje, taip pat informuojama apie remonto darbus Kidulių dvare, apie naują rašytojos Editos Barauskienės romaną „Gyvasis lietuvybės kraujas“, spausdinamas ir naujas mažosios Lietuvos  fondo ir draugijos pirmininko Čikagoje kunigo Valdo Aušros eilėraštis, skirtas M.Mažvydui.

Žurnale skaitytojai ras pasakojimą apie Karaliaučiaus meno ir istorijos muziejų bei jo eksponatus, taip pat spausdinamas pokalbis su Karaliaučiaus srities istoriku, archyvų specialistu Anatolijumi Bachtinu, neseniai išleidusių solidžią Kryžiuočių ordino istoriją, kurią jis rašė apie dešimt metų.       

Skaitykite plačiau...


Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 1 - 5 / 237

 

Sprendimas: www.arius.lt