Ankstyvo ryto vėsą sušildžiusių pirmųjų saulės spindulių ir K.Donelaičio „priedermės“ žodžių palydėti, per 50 žmonių komanda leidomės į kelionę „Misija-Mažoji Lietuva“ .
Pro Stalupėnus (Nesterovą) pasukome Lazdynėlių – K.Donelaičio gimtinės link. Pasodinome ar atsodinome, nes kai kurie ąžuoliukai buvo nupjauti, dešimt ąžuoliukų. Žemė, ištroškusi vandens, kieta, molinga - ar ji priims mūsų ąžuoliukus? Prakaitavo vyrai kasdami gilesnes duobes, į kurias pripylėme daug vandens ir Lietuvos žemių. Prižadėjo Gumbinės (Gusevo) lietuviai juos prižiūrėti, palaistyti. Sudainavome dainą „Nesprok, žalias ąžuolėli“ ir padėję gėlių bei uždegę žvakutes prie paminklinio akmens klausėmės Šiaulių universiteto profesorės Džiuljetos Maskuliūnienės pasakojimo apie XVIII a. poeto sąsajas su šiandienine literatūra. Pasigrožėję jau beveik prieš trisdešimtmečius sodinta ąžuolų giraite, skubėjome į šventę Tolminkiemyje.
Alina Šalavejienė rašė: „ Jaudinantis, įsimintinas ir išskirtinis buvo apsilankymas Tolminkiemyje. Kaip ir kasmet šiauliečiai sutvarkė kapelius prie muziejaus-bažnytėlės, kuri atstatyta 1979 m. Jos vidų Izolina N. Lingienė išpuošė iš Lietuvos atvežtais pavasariniais gėlių žiedais. Vėl vyko gražus susitikimas su lietuviškas šaknis turinčiais vaikais, suvažiavusiais iš įvairių Karaliaučiaus krašto miestų į literatūros ir muzikos šventę „Viešnagė pas Donelaitį“. Lietuviškų mokyklų Karaliaučiaus krašte nebėra (lietuvių ten liko vos 1,1 proc.), todėl dainas, poezijos posmus, kuriuos jie dovanoja atvykusiems iš Lietuvos, mokosi tik popamokiniuose būreliuose su mokytojais entuziastais.
Ar gali būti kas nors geriau nei žibančios mokinių akys ir prašymas: mokytoja, norime dar kartą į čia atvažiuoti. O taip atsitiko didelei grupei marijampoliečių, kurių dauguma buvo iš Liudvinavo K. Borutos, Rygiškių Jono, Sūduvos gimnazijų; moksleiviai taip kalbėjo savo mokytojoms grįždami iš Donelaičio krašto. Nedrąsiai, bet su įsitikinimu sakau, kad mūsų širdies dalelė pasiliko Tolminkiemyje, kuriame, po Lazdynėlių, Gumbinės (Gusevo) ne tik klausėmės poetų iš Lietuvos, Lenkijos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, bet ir patys paskaitėme poetų kūrybos. Mūsų trumpą pasirodymą renginyje giesme pradėjo Marijampolės evangelikų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius.
Donelaičio žemė, visas šis kraštas laukia lietuvaičių, nes kiekvienas jų apsilankymas yra grūdas į tautiškumo išsaugojimo šiame krašte aruodą. O šį kartą mūsų, marijampoliečių, keliavo tikrai daug – 41. Džiaugiuosi mokytojų grupe ir jų suorganizuotais moksleiviais, o ypač dėkinga esu Liudvinavo K. Borutos gimnazijos mokytojai, aktyviai K.Donelaičio draugijos nariai Zitai Krukonienei, kuri pasiryžo dideliam žygiui – mokyklų grupių surinkimui.
Jau sena tradicija sutvarkyti aplinką apie Lazdynėliuose, Poeto tėviškėje, pastatytą paminklinį akmenį, kur Gumbinės 5-osios gimnazijos mokytoja Gražina Koliago, vadovaujanti moksleivių folkloro grupei „Nadruvėlė“ darbuojasi prižiūrėdama šią atmintiną vietą. Bet visada ir mums yra ką veikti, nes žolės auga greičiau nei pasodinti žolynėliai. Moksleiviams, pirmą kartą pradedantiems eiti Donelaičio keliu, buvo parodyta sodybos vieta, papasakota istorija apie V.Orvydo lietuviško akmens atkeliavimą į senąją Prūsijos žemę ir ypač užrašo lietuvių kalba, vienintelio srityje, išlikimą. Gumbinėje domėjomės ir paminkliniu biustu Poetui, ir aplink esančių pastatų freskomis, perteikiančiomis XVIII a. laikotarpį. Ten ir susitikome visą grupę literatų, lydimų renginio organizatorės, besidarbuojančios Karaliaučiaus I.Kanto universitete, Violetos Lopetienės ir miesto literatų vadovo poeto Boriso Bartfeldo. Žinoma, vykdami kaimo keliais keleliais, aplankėme Valtarkiemio (Olchovatkos) bažnyčios liekanas, kur ne vieną kartą lankėsi K.Donelaitis, šiuo metu tai buvusio kolūkio sandėliai.
Gegužės 26-ąją Tolminkiemyje, lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje buvo surengta tradicinė Karaliaučiaus srities vaikų literatūros ir muzikos šventė „Svečiuose pas Donelaitį“. Tradicinė, paskutinį gegužės mėnesio šeštadienį rengiama šventė ir vėl sutraukė daugiau kaip šimtą jaunųjų atlikėjų iš šio krašto mokyklų. Atlikėjai atvyko iš Karaliaučiaus, Romuvos, Gumbinės, Tilžės, Ragainės, Įsruties.
Į šventę iš Lietuvos atvyko gausus būrys K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus narių, vadovaujamų nepailstančios Izolinos Lingienės. Svečiai aptvarkė muziejaus aplinką, kapinaitėse uždegė žvakes. Vienas pagrindinių šventės organizatorių - Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus lietuvių kalbos mokytojas Algirdas Karmilavičius džiaugėsi, kad tradicija gyvuoja ir jaunieji atlikėjai renginio kasmet labai laukia. Visiems jauniesiems atlikėjams negailėta plojimų, dovanų, o itin daug gausiai susirinkę žiūrovai ypač gerai įvertino kolektyvų „Rūtelė“, „Nadruvėlė“, „Malūnėlis“ pasirodymus – šie atlikėjai koncertuos liepos mėnesį Dainų šventėje Vilniuje.
Susirinkusius šiltu žodžiu pasveikino K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, jiems už išsaugotą lietuvišką žodį dėkojo ir smagios vasaros linkėjo Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, taip pat Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje kultūros atašė Raminta Gecevičienė. Tolminkiemyje viešėjo ir buvęs kultūros atašė šiame krašte Romanas Senapėdis.
Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, švietimo ir mokslo komiteto posėdžių salėje surengtas K.Donelaičio draugijos narių susirinkimas. Į jį atvyko draugijos nariai iš Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno. Beveik dvi valandas trukęs susirinkimas buvo darbingas ir rezultatyvus.
Draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pateikė praėjusių metų finansinę ir veiklos ataskaitas, pristatė 2017 metais nuveiktus darbus – vykdytus projektus, renginius, susitikimus; taip pat buvo pristatytos revizoriaus ataskaitos. Jis pasidžiaugė, kad buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartis tarp draugijos ir Stalupėnų (Nesterovo) rajono, taip pat sutartis su Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejumi. Tikimasi, kad iš Europos Sąjungos fondų pavyks gauti dalinį finansavimą projektui, kuris leistų atlikti numatytus remonto darbus K.Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje, surengti keletą bendrų kultūros renginių ir kitų priemonių.
Gegužės 4 dieną Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejuje paminėta 200 metų sukaktis nuo to laiko, kai 1818-aisiais Liudvikas Gediminas Rėza Karaliaučiuje pirmą kartą išleido pilną Kristijono Donelaičio poemą "Metai". Iki tol 18 poemos eilučių Kristijonas Gotlybas Milkus pirmą kartą viešai pristatė 1800 m. spausdintame leidinyje "Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių žodyne".
Sukakties proga parengta paroda „Kalbos ir literatūros keliu“, kuri yra bendro tarptautinio projekto, pristatančio 6 asmenybes rezultatas. Šio projekto ir parodos kūrėjai yra jau minėtas Karaliaučiaus muziejus, taip pat Maironio lietuvių literatūros muziejus Kaune ( čia ši paroda veiks nuo šių metų spalio 19 dienos), taip pat literatūrinis Aleksandro Puškino muziejus Vilniuje (paroda muziejuje veiks nuo 2018.09.08), Latvijos memorialinių muziejų sąjunga (jos filialai yra ir rašytoją Janį Rainį menantys 4 muziejai, tarp jų ir Jūrmaloje esantis jo vasarnamis, kuriame paroda veiks nuo 2018.10.19), Adomo Mickevičiaus literatūros muziejus Varšuvoje (paroda muziejuje veiks nuo 2018.08.08) ir Jano Kupalos muziejus Minske (paroda „Kalbos ir literatūros keliu“ šiame muziejuje veiks nuo 2018.10.04).
Ar gali būti kas nors geriau nei žibančios mokinių akys ir prašymas: mokytoja, norime dar kartą į čia atvažiuoti. O taip atsitiko didelei grupei marijampoliečių, kurių dauguma buvo iš Liudvinavo K. Borutos, Rygiškių Jono, Sūduvos gimnazijų; moksleiviai taip kalbėjo savo mokytojoms grįždami iš Donelaičio krašto. Nedrąsiai, bet su įsitikinimu sakau, kad mūsų širdies dalelė pasiliko Tolminkiemyje, kuriame, po Lazdynėlių, Gumbinės (Gusevo) ne tik klausėmės poetų iš Lietuvos, Lenkijos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, bet ir patys paskaitėme poetų kūrybos. Mūsų trumpą pasirodymą renginyje giesme pradėjo Marijampolės evangelikų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius.
Gegužės 26-ąją Tolminkiemyje, lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje buvo surengta tradicinė Karaliaučiaus srities vaikų literatūros ir muzikos šventė „Svečiuose pas Donelaitį“. Tradicinė, paskutinį gegužės mėnesio šeštadienį rengiama šventė ir vėl sutraukė daugiau kaip šimtą jaunųjų atlikėjų iš šio krašto mokyklų. Atlikėjai atvyko iš Karaliaučiaus, Romuvos, Gumbinės, Tilžės, Ragainės, Įsruties. 
Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, švietimo ir mokslo komiteto posėdžių salėje surengtas K.Donelaičio draugijos narių susirinkimas. Į jį atvyko draugijos nariai iš Marijampolės, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno. Beveik dvi valandas trukęs susirinkimas buvo darbingas ir rezultatyvus. 
Gegužės 4 dieną Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejuje paminėta 200 metų sukaktis nuo to laiko, kai 1818-aisiais Liudvikas Gediminas Rėza Karaliaučiuje pirmą kartą išleido pilną Kristijono Donelaičio poemą "Metai". Iki tol 18 poemos eilučių Kristijonas Gotlybas Milkus pirmą kartą viešai pristatė 1800 m. spausdintame leidinyje "L