Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

GYVENIMO PRASMĖ – MAŽOJI LIETUVA, istorikui dr. Algirdui Matulevičiui 85
2024-01-10

Ilgamečiui Mažosios Lietuvos ir Visuotinės enciklopedijos istorijos skyriaus vedėjui, vienam iš patriotinės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjui (1989 m.), jos vicepirmininkui, daugelio Mažosios Lietuvos tematikos straipsnių autoriui, tarptautinių mokslinių istorikų konferencijų dalyviui, žymiausiam Mažosios Lietuvos istorikui dr. Algirdui Matulevičiui šių, 2024 metų. sausio 10 d. sueina gražūs 85-ri metai. Siekdamas, kad nors žingeidžiausi mūsų tautiečiai giliau pažintų Mažąją Lietuvą, jis iki 1995 m. vadovavo ekskursijoms ir kraštotyrinėms ekspedicijoms po pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį – Karaliaučiaus kraštą (toliau šovinistinė rusų valdžia jo nebetoleravo). Savais darbais dr. A. Matulevičius pelnė ne tik daugelio savo kolegų ir visuomenės veikėjų pagarbą. 2009 metais  Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už etninės Mažosios Lietuvos ir Prūsijos valstybės istorijos tyrinėjimus ir visuomeninę veiklą dr. A. Matulevičiui įteikė ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio Kryžių.

Už išugdytą tautiškumą dr. A. Matulevičius, pirmiausia, dėkingas savo tėvams. Pilsudskinės Lenkijos okupacijos metais gyvenę Vilniuje, jie labai brangino lietuviškas tradicijas. Motina Veronika baigė dar caro metais įsteigtą ir vienintelę lenkmečiu neuždarytą lietuvišką pradžios mokyklą (prie Pranciškonų vienuolyno). Tėvas Antanas lankėsi Rūtos, Birutės ir Žiburėlio lietuvių draugijose, klausėsi Jono Basanavičiaus.

Skaitykite plačiau...


Įamžinta Mažosios Lietuvos kunigo Danieliaus Kleino sukurta raidė Ė
2024-01-07

Vakar Kaune, Studentų skvere atidengtas unikalus paminklas, skirtas Ė raidei. Šios raidės, kokios neturi jokia kita kalba pasaulyje kūrėjas yra Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (1609–1666).

D. Kleinas gimė ir mirė Tilžėje. Jis mokėsi Tilžės gimnazijoje, o 1636 m. filosofijos magistro laipsniu baigė Karaliaučiaus universitetą ir buvo įšventintas kunigu. Nuo 1637 m. iki mirties D. Kleinas kunigavo Tilžės lietuvių bažnyčioje. Kunigas mokėjo vokiečių, graikų, lotynų, lietuvių, sirų, judėjų ir arabų kalbas.

Skaitykite plačiau...


Katedros, Tolminkiemio ir Valdovų rūmų tyrėjas bei kūrėjas
2024-01-05

Kalbamės su architektu restauratoriumi, visuomenininku Kaziu Napoleonu Kitkausku, kurį skaitytojai ir žemiau pateikiamo mūsų pokalbio klausytojai, geriau žino kaip Kristijono Donelaičio draugijos vieną iš steigėjų ir jos buvusį pirmininką bei Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjų. Dalis jūsų, tikriausiai, pažįstate jį ir kaip Lietuvos Valdovų rūmų atstatymo iniciatorių ar Vilniaus arkikatedros ir po ja buvusios senosios šventyklos požemių tyrėjų.

Biografijoje rašoma, kad jis yra Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.

Skaitykite plačiau...


Kristijono Donelaičio 310-osios gimimo metinės minėtos įvairiuose miestuose
2024-01-03

Sausio 1-ąją sukako 310 metų nuo tos dienos, kai Lazdynėlių kaime gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poemos “Metai” autorius Kristijonas Donelaitis (1714-1780). Ši graži sukaktis šiemet buvo paminėta keliuose Lietuvos miestuose – poeto kūrybos gerbėjai rinkosi prie jo paminklų Klaipėdoje, Marijampolėje, Vilniuje, Kaune.

Marijampolėje sausio 1-ąją gražus būrelis poeto vardo draugijos narių prie jo paminklo šalia evangelikų-liuteronų bažnyčios uždegė žvakeles. Čia skambėjo vietos poetų eilės, skirtos K. Donelaičiui, o jas skaitė Stefanija Navickienė, Zenonas Meškelevičius, Vida Mickuvienė, Šarūnas Sėjūnas ir kiti.

Prisiminimais dalinosi Marijampolės K. Donelaičio draugijos įkūrimo iniciatorius Vytautas Gaulia, o draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė apžvelgė praėjusius metus ir siūlė aptarti veiklas bei renginius šiems prasidėjusiems metams.

Skaitykite plačiau...


Mažosios Lietuvos paveldas - Tėviškės muziejuje Lenkijoje
2023-12-31

Mažosios Lietuvos lietuvių XVIII-XIX am. Sodybos, pavieniai statiniai, senieji krikštai Lenkijoje? Taip, istorija labai įdomi, bet apie viską iš pradžių.

1893 m. buvo nuspręsta įkurti Rytų Prūsijos krašto paveldo konservatoriaus pareigybę. Jis buvo renkamas (skiriamas) 3 metų kadencijai. Jo pagrindinė užduotis – ieškoti, rinkti ir saugoti krašto kultūros paveldo objektus. Pirmuoju konservatoriumi tapo Adolfas Boeticheris dirbęs iki 1901 m. Nuo 1902 m. dirbo architektas ir meno istorikas Richardas Dethlefsenas. Jis pastebėjo politinių ir ūkinių pokyčių neigiamą įtaką kraštovaidžiui, kaimo architektūrai.

Šis konservatorius lankėsi Skandinavijoje ir susipažino su ten įsikūrusiais pirmaisiais Europoje (pirmasis Norvegijoje, 1881 m.) etnografiniais (liaudies) buities muziejais po atviru dangumi. Tai jį paskatino 1909 m. spalio 24 d., Karaliaučiuje organizuoti pirmąjį iniciatyvinės grupės Tėviškės liaudies buities muziejui įkurti posėdį. Tai formali būtent Tėviškės muziejaus istorijos pradžia.

Verta priminti, kad Lietuvių etnografinės sodybos (Tėviškės muziejai) buvo įsteigtos ir Tilžėje (Lietuvio sodybos namas) bei Lazdynų (dab. rus. Krasnoznamensk) apskrityje. Tilžėje Lietuvio namas išsilaikė iki II Pasaulinio karo - jo metu sudegintas.

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 6 - 10 / 223

 

Sprendimas: www.arius.lt