Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

VYDŪNIEČIAI APIE GENIALŲJĮ VYDŪNĄ
2019-10-01


Dr. Algirdas Matulevičius

Neseniai išleista Vydūno draugijos įkūrėjo, ilgamečio pirmininko (dabar – garbės pirmininkas) dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir aktyvios vydūnietės prof. dr. Aušros Martišiūtės – Linartienės kapitalinė monografija Vydūnas (728 psl., gausu autentiškų iliustracijų.) Ji skirta asmenybės, kokių reta Europos kultūroje, 150-mečio sukakčiai (1868-2018). Išleido šią knygą mano „gimtasis“ Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras (enciklopedijų ir monografijų leidyboje dirbau 43 metus). Autoriai, aukšto intelekto mokslininkai, atliko, sakyčiau Heraklio žygdarbius. Kolegą V.Bagdonavičių seniai vadinu antruoju Vydūnu. Kas paskaitys šią tautai ir kiekvienam jos žmogui naudingą knygą, tuo mano apibūdinimo teisingumu įsitikins pats.

Monografijoje pateikta išsami žymaus lietuvių mąstytojo, dramaturgo, Mažosios Lietuvos  visuomenės ir kultūros veikėjo, choro dirigento, lietuvių teisių gynėjo, lietuvininko patrioto, Šilutės krašto autochtono biografija. Nagrinėjama jo filosofija ir sąsajos su senovės indų pasaulėžiūra, su gandizmu, parodomas jo  įnašas į Europos demokratinę sistemą, išryškinamos jo skelbiamos taikaus tautų sambūvio idėjos. Monografijoje atskleidžiamas tikėjimas Absoliutu, Visatoje nustatyta Dievo tvarka, Šventraščio nuostatomis grįsta mąstytojo gyvensena, parodoma vydūniškoji senovės baltų tikėjimo ir krikščionybės santykių samprata. Kaip leitmotyvas monografijoje skamba Vydūno tikėjimas lietuvių tautos gyvastingumu ir jo pastangos žadinti tautos  sąmoningumą, sudaryti sąlygas ugdytis aukštos kultūros dvasingai asmenybei, kaipo to gyvastingumo ir kūrybinio augimo garantui. 

Monografijos autoriai Vydūną parodo kaip ypatingą fenomeną Europos kultūroje ir jos religiniame gyvenime. Jis išryškėja  ne tik kaip genialus įvairiapusiškas mąstytojas, bet ir kaip didysis Mokytojas, pranašas, žmogaus sielos gydytojas. Aš Vydūną priskirčiau prie Šventųjų, prie tokių asmenybių, kurių pasaulio istorijoje nedaug. Tai tarytum naujausių laikų Dievo pasiuntinys (sakykim, kaip žydų Mozė). Nelengva įminti Vydūno fenomeno mįslę, kuri yra tarsi koks kosmosas. Knygos autoriai ją  įminė.

Monografijos dvi dalis (Gyvenimo ir veiklos kelias ir Neteikiu visai naujų, grynai savo pažinimų: filosofijos idėjų sistema) parašė dr. V. Bagdonavičius, trečiąją (Vydūno dramaturgija) – prof. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.

Įvado pradžioje cituojami jau senstančio mąstytojo žodžiai: O tik labai norėčiau, kada teks gyvenimą baigti, būt buvęs tautoje aiški žmoniškumo apraiška ir tuo kitus tam žadinęs. Vydūno misiją žmonijai Jonas Mekas taip apibūdino: Kristus ir Sokratas mokė savo gyvenimais. Iš visų lietuvių filosofų Vydūnas gal arčiausiai priėjo prie to. V. Bagdonavičius pastebi, kad jo fenomenas visą laiką buvo ir tebėra, kaip tas sfinksas –  slėpiningas. Savo gyvenimu, originalia kūryba jis keistokas, betgi visi genijai yra keisti, nes išsiskiria iš visuomenės savo intelektu, erudicija. Vydūnas buvo vertas Nobelio taikos premijos (būta siūlymų), betgi jis ne vokietis, ne anglas ar prancūzas, o grynas lietuvis (lietuvininkas). Vesdamas ekskursijas po Karaliaučiaus kraštą aš  keliauninkams teigiau: jei Vydūnas būtų buvęs vokietis, jo vardas skambėtų kaip žymiausio Europoje filosofo bei teosofo. Jo ir mūsų laimė, kad pedagogas tėvas Anskis Storostas (buvo Pilkalnio apskrities Naujakiemio liaudies mokyklos mokytojas) ir motina Marija Ašmonaitė buvo lietuvininkai autochtonai. Ypač tvirta lietuvininkė buvo pamaldžioji motina, turėjusi didelės įtakos sūnui Viliui (Vilhelmui Storostui, ilgainiui pasivadinusiam šviesulio vardu Vydūnas).

Skaitykite plačiau...


Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui
2019-09-02

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdoje, skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių buvo atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, rašytojui ir filosofui Vydūnui. Prireikė net septynerių metų, kol idėja pastatyti paminklą dvasios milžinu vadintam Vydūnui buvo įgyvendinta, o šiam tikslui jėgas suvienijo daug įvairių žmonių ir organizacijų.

Dar 2012 metais Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai sumanė uostamiestyje pastatyti paminklą šiai asmenybei. Per tą laiką keitėsi ir numatoma paminklo vieta, ir pradinė idėja, praėjo ir pernai minėti Vydūno metai, kai buvo minimos jo 150-osios gimimo metinės, kol galiausiai jo atidengimui pasirinkta šių metų Mokslų ir žinių diena.

Paminklui statyti ir skverui sutvarkyti 2016 metais buvo paskelbtas konkursas, jį laimėjo menininkų grupė – skulptorius Arūnas Sakalauskas, ukrainiečiai Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas – būtent šie menininkai sukūrė pernai Kaune atidengtą „Laisvės kario“ paminklą.

Naujai sutvarkytame skvere Skvere buvo įrengta kompozicija „Versmė“ – fontanas, ant kurio krašto palikti Vydūno batai, o jis pats stovi basas ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo. Iš viso paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkstančių eurų.

Plačiau apie šio paminklo atidengimo iškilmes bus rašoma rugsėjo mėnesio žurnalo „Donelaičio žemė“ numeryje.

 

www.donelaitis.info informacija



Klaipėdoje bus atidengtas paminklas Vydūnui
2019-08-19

Pagaliau ilgai laukta žinia - rugsėjo 1 dieną, 12 valandą Klaipėdoje skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių vyks Vydūno sodo ir Vydūno paminklo atidengimo ceremonija. Į renginį kviečiami Klaipėdos miesto, Lietuvos vadovai, susijusių ministerijų atstovai, žymūs kultūros veikėjai. Organizatoriai laukia visų - atvykite ir pagerbkite šią išskirtinę asmenybę.


Artėja K.Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje atnaujinimo darbai
2019-07-18

Liepos 15 dieną Užsienio reikalų ministerijos kancleris Karolis Vaitkevičius, Jungtinio techninio sekretoriato direktorė Auksė Bernadišienė ir Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bus įgyvendinamas Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Karaliaučiaus  srities) bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 metų programos projektas „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“.

Liepos 16-ąją pradėtas šio projekto įgyvendinimas. Pagrindinis jo partneris – Šakių rajono savivaldybės administracija, partneriai – viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejus.  Bendras projekto biudžetas – 1 110 920 eurų, iš jų Europos Sąjungos fondų parama – 549 905,40 eurų, Rusijos Federacijos fondai skiria jo įgyvendinimui savo partnerio teritorijoje 449 922,60 euro.

Projekto įgyvendinimo metu per 24 mėnesius yra numatyta restauruoti Šakių rajone esančio XIX amžiaus Kidulių dvaro svirną, įrengiant jame ekspozicijų sales, erdves parodoms ir renginiams, taip pat suremontuoti Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje esantį lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų, sutvarkant ten esančių pastatų stogus, fasadą, atnaujinant vandentiekio ir šildymo sistemas bei atliekant kitus būtinus darbus.

Skaitykite plačiau...


Parengtas antrasis šių metų žurnalo „Donelaičio žemė“ numeris
2019-07-03

Spaudai jau parengtas ir skaitytojus netrukus pasieks antrasis šių metų „Donelaičio žemės“ numeris. Jame kaip visada skaitytojai ras nuolatines rubrikas „Aktualijos“, „Sukaktys“, „Karaliaučiaus kraštas“, „K.Donelaitis“, „Naujos knygos“, taip pat lietuvių kalbos pamokėles.

Žurnalas pradedamas pasakojimu apie Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvykusį susitikimą su kūrėjais iš Karaliaučiaus krašto – dailininku Jevgenijumi Pečerskiu ir muziejininke bei rašytoja Marija Berežnaja. Šio renginio metu buvo pagerbti Karaliaučiaus krašto kūrėjai, susipažinta su jų kūriniais ir veikla, skirta Kristijono Donelaičio įamžinimui.

Tradiciškai tęsiami pokalbiai su K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ nominantais.  Šį skaitytojai ras pokalbį su Karaliaučiaus (Kaliningrado) istorijos ir meno muziejaus darbuotoja Marija Berežnaja, išleidusia pasakų knygą „Stebuklinga Kristijono Donelaičio melodija“. Pokalbyje, pavadintame „Marija Berežnaja: „Norėjosi papasakoti apie K.Donelaitį pasakų forma“ ji pasidalijo mintimis apie savo darbą, apie tai, kaip atrado K.Donelaitį ir kaip gimė naujoji, skaitytojų gerai įvertinta pasakų knyga.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė Dalia Poškienė naujajame žurnalo numeryje rašo apie Marijampolės savivaldybėje, Zomčinės kaime esančioje vaikų poeto Anzelmo Matučio tėviškėje surengtą vaikų knygos šventę, kurioje buvo pristatomi ir apdovanojimų sulaukė Karaliaučiaus krašto vaikų piešiniai. Vienas šių piešinių puošia ir naujojo žurnalo numerio paskutinį viršelį.  

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 6 - 10 / 242

 

Sprendimas: www.arius.lt