Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Skaitytojams - naujas „Donelaičio žemės“ numeris
2018-07-31

Skaitytojų dėmesio jau laukia naujas, antrasis šių metų "Donelaičio žemės" žurnalo numeris. Jis prasideda pasakojimu apie Seimo rūmuose surengtą K.Donelaičio draugijos narių susirinkimą ir jo metu priimtus sprendimus.

Skaitytojai naujajame žurnalo numeryje ras pasakojimą apie dar vieną K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureatę, Tilžės (Sovetsko) muziejaus direktore Anželika Špiliova, pavadintą „Žinoti ir gerbti kitų šalių kultūrą yra būtina“. Jame A.Špiliova atsako į klausimus apie muziejaus įkūrimo istoriją, jo lankytojus, taip pat apie Vydūno, K.Donelaičio ir kitų šio krašto lietuvių įamžinimą. Tena tik apgailestauti, kad birželio pabaigoje Sovetsko miesto taryba nutarė likviduoti šį muziejų kaip juridinį asmenį, o jo direktorė neteko darbo.

Kitas rašinys - apie Tolminkiemyje surengtą Karaliaučiaus srities vaikų literatūros ir muzikos šventę „Svečiuose pas Donelaitį“. Tradicinėje šventėje šiemet dalyvavo daugiau kaip šimtas vietos jaunųjų atlikėjų, o pirmą kartą Tolminkiemyje apsilankė ir dvi ypatingos viešnios – tai K.Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Carmen Caro Dugo ir „Metų“ vertėja į prancūzų kalbą Karolina Masiulytė-Paliulienė. Abi vertėjos su žurnalo skaitytojais pasidalino savo įspūdžiais, ką joms reiškė šis apsilankymas toje vietoje, kur ir gimė „Metai“.

Gintaras Skamaročius žurnale rašo apie Karaliaučiuje atidarytą parodą „Kalbos ir literatūros keliu“, kuri taip pat bus eksponuojama ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune bei A.Puškino muziejuje Vilniuje šių metų rudenį. Šioje kilnojamoje parodoje pristatomos šešios iškilios asmenybės – Kristijonas Donelaitis, Maironis, Janis Rainis, Janka Kupala, Aleksandras Puškinas ir Adomas Mickevičius.

Jungtinių Amerikos Valstijų K.Donelaičio lituanistinės mokyklos mokytoja Živilė Užkuronienė rašo apie Ožkabaliuose, Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne pasodintą šios mokyklos ąžuoliuką, o docentas Aleksandras Loginovas pasakoja apie K.Donelaitį kaip apie metrologą.

Skaitykite plačiau...


Vydūno stovykla Bitėnuose
2018-07-26

Pagėgių savivaldybėje, Bitėnuose 2018 m. liepos 28 – rugpjūčio 4 dienomis rengiama Vydūno stovykla.

Stovyklos programa:

Šeštadienis, 07. 28 d. – atvykimas, stovyklos paruošimas.

Sekmadienis, 07. 29 d. 12 val. – stovyklos atidarymas, Vydūno draugijos vėliavos pakėlimas, Vydūno ir Martyno Jankaus kapų lankymas. Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ įkūrėjo Dariaus Ramančionio pranešimas „Vydūnas ir baltų tikyba.“ 17 val.- šventinė popietė – vakaras ant Rambyno su „Aukuro“ klubo narių menine programa.

Pirmadienis, 07. 30 d. 13 val. - šventinių Vydūno metų renginių Lietuvoje bei Vokietijoje ir naujų leidinių pristatymas stovyklautojams. Einamųjų reikalų aptarimas. Poezijos ir dainų popietė.

Antradienis, 07. 31 d. 16 val.- renginys Jurbarko bibliotekoje Vydūno 150 – osioms metinėms paminėti: VD pirmininko Tomo Staniko pranešimas „Vydūnas apie sielos kultūrą.“ Informacija apie Vydūno metų renginius. Naujai išleistų Vydūno knygų pristatymas. Meninė Jurbarko vaikų etnografinio ansamblio programa.

Trečiadienis, 08. 1 d. – išvyka į Kintų Vydūno Kultūros Centrą.

17 val.10 min. – Informacija apie Vydūno metų renginius, naujų leidinių pristatymas Šilutės bibliotekoje.

Ketvirtadienis, 08. 2 d. – Pranešimas „Jubiliatai Vydūnas (150 m.) ir Martynas Jankus (160 m.) Mažosios Lietuvos kultūros baruose“ - pristato Klaipėdos vydūniečiai. Atnaujintos, jubiliejams skirtos, Jankaus muziejaus ekspozicijos lankymas. Galimas susitikimas su Vydūno jubiliejui skirto tarptautinio plenero dalyviais – dailininkais.

Penktadienis, 08. 3 d. – 12 val. - Draugijos suvažiavimas, vadovybės rinkimai. Draugijos reikalų ir planų aptarimas.

16 val. - V. Bagdonavičiaus ir A. Martišiūtės-Linartienės monografijos „VYDŪNAS“ pristatymas Pagėgių savivaldybės Vydūno bibliotekoje.

Šeštadienis, 08.4 d. – stovyklos uždarymas ir išvykimas.

Kiekvieną dieną: Sveikuoliškas rytmetis. Po pusryčių – dainų valanda. Pokalbiai apie Vydūno ugdytą „sąmoningą gyvybingumą ir gyvybingą sąmoningumą“ mumyse ir tautoje.

Pastaba: stovyklos programoje galimi neesminiai pakeitimai bei papildymai – pagal situaciją ir dalyvių pasiūlymus.

Informacija telefonu 8 610 07927.

 

Organizatorių informacija



Atidengta atminimo lenta Valteriui Didžiui
2018-07-10

Klaipėdoje, ant Turgaus gatvės 2 namo, praėjusį šeštadienį atidengta  atminimo lenta gydytojui, buriuotojui, visuomenės veikėjui, Tilžės ir Fuldos aktų signatarui dr. Valteriui Didžiui (1896-1977 m.). Atminimo lentos atidengimo iškilmėse dalyvavo iš Australijos atvykę Valterio Didžio vaikai Ieva ir Martynas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai, istorija besidomintys klaipėdiečiai.
 
Prisimenant V. Didžio asmenybę, akcentuota lietuvybės išsaugojimo svarba. Valteris Didžys gimė 1896 m. Unguroje, Rytų Prūsijoje (dabar Vengoževas, Lenkija). Jo tėvai buvo suvokietėję ir lietuviška jų pavardė buvo rašoma Didschies. Vokiškai buvo kalbama namuose, vokiškai V. Didžys baigė Tilžės gimnaziją ir Miuncheno universiteto Medicinos fakultetą, tarnavo vokiečių kariuomenėje.

„Išsiaiškinęs savo lietuvišką kilmę tėvas atkūrė lietuvišką pavardę, išmoko lietuvių kalbą ir tapo aktyviu lietuvybės puoselėtoju. Jo mama dėl to buvo labai supykusi, išsižadėjusi sūnaus ir 10 metų su juo nebendravo“, - atidengiant lentą prisiminė V. Didžio dukra Ieva.  
Skaitykite plačiau...


Nusilenkėme Mažosios Lietuvos šviesuoliams Kristijonui Donelaičiui ir Liudvikui Rėzai
2018-06-13

Ankstyvo ryto vėsą sušildžiusių pirmųjų saulės spindulių ir K.Donelaičio „priedermės“ žodžių palydėti, per 50 žmonių komanda leidomės į kelionę „Misija-Mažoji Lietuva“ .

Pro Stalupėnus (Nesterovą) pasukome  Lazdynėlių – K.Donelaičio gimtinės link. Pasodinome ar atsodinome, nes  kai kurie ąžuoliukai buvo nupjauti, dešimt ąžuoliukų. Žemė, ištroškusi vandens, kieta, molinga - ar ji priims mūsų ąžuoliukus? Prakaitavo vyrai kasdami gilesnes duobes, į kurias pripylėme daug vandens ir  Lietuvos žemių. Prižadėjo Gumbinės (Gusevo) lietuviai juos prižiūrėti, palaistyti. Sudainavome dainą „Nesprok, žalias ąžuolėli“ ir padėję gėlių bei uždegę žvakutes prie paminklinio akmens klausėmės Šiaulių universiteto profesorės Džiuljetos Maskuliūnienės pasakojimo apie XVIII a. poeto sąsajas su šiandienine literatūra. Pasigrožėję jau beveik prieš trisdešimtmečius sodinta ąžuolų giraite, skubėjome į šventę Tolminkiemyje.

Alina Šalavejienė rašė: „ Jaudinantis, įsimintinas ir išskirtinis buvo  apsilankymas Tolminkiemyje. Kaip ir kasmet šiauliečiai sutvarkė kapelius prie  muziejaus-bažnytėlės, kuri atstatyta 1979 m. Jos vidų Izolina N. Lingienė išpuošė iš Lietuvos atvežtais pavasariniais gėlių žiedais. Vėl vyko gražus susitikimas su lietuviškas šaknis turinčiais vaikais, suvažiavusiais iš įvairių Karaliaučiaus krašto miestų į literatūros ir muzikos  šventę „Viešnagė pas Donelaitį“. Lietuviškų mokyklų Karaliaučiaus krašte nebėra (lietuvių ten liko vos 1,1 proc.), todėl dainas, poezijos posmus, kuriuos jie dovanoja atvykusiems iš Lietuvos, mokosi tik popamokiniuose būreliuose su mokytojais entuziastais.

Skaitykite plačiau...


"Poezijos pavasario" renginys Tolminkiemyje
2018-06-06

Ar gali būti kas nors geriau nei žibančios mokinių akys ir prašymas: mokytoja, norime dar kartą į čia atvažiuoti. O taip atsitiko didelei grupei marijampoliečių, kurių dauguma buvo iš Liudvinavo K. Borutos, Rygiškių Jono, Sūduvos gimnazijų; moksleiviai taip kalbėjo savo mokytojoms grįždami iš Donelaičio krašto. Nedrąsiai, bet su įsitikinimu sakau, kad mūsų širdies dalelė pasiliko Tolminkiemyje, kuriame, po Lazdynėlių, Gumbinės (Gusevo) ne tik klausėmės poetų iš Lietuvos, Lenkijos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities, bet ir patys paskaitėme poetų kūrybos. Mūsų  trumpą pasirodymą renginyje giesme pradėjo Marijampolės evangelikų bažnyčios kunigas Vaidas Klesevičius.
 
Donelaičio žemė, visas šis kraštas laukia lietuvaičių, nes kiekvienas jų apsilankymas yra grūdas į tautiškumo išsaugojimo šiame krašte aruodą. O šį kartą mūsų, marijampoliečių, keliavo tikrai daug – 41. Džiaugiuosi mokytojų grupe ir jų suorganizuotais moksleiviais, o ypač dėkinga esu Liudvinavo K. Borutos gimnazijos mokytojai, aktyviai K.Donelaičio draugijos nariai Zitai Krukonienei, kuri pasiryžo dideliam žygiui – mokyklų grupių surinkimui. 
 
Jau sena tradicija sutvarkyti aplinką apie Lazdynėliuose, Poeto tėviškėje, pastatytą paminklinį akmenį, kur Gumbinės 5-osios gimnazijos mokytoja Gražina Koliago, vadovaujanti moksleivių folkloro grupei „Nadruvėlė“ darbuojasi prižiūrėdama šią atmintiną vietą. Bet visada ir mums yra ką veikti, nes žolės auga greičiau nei pasodinti žolynėliai. Moksleiviams, pirmą kartą pradedantiems eiti Donelaičio keliu, buvo parodyta sodybos vieta, papasakota istorija apie V.Orvydo lietuviško akmens atkeliavimą į senąją Prūsijos žemę ir ypač užrašo lietuvių kalba, vienintelio srityje, išlikimą. Gumbinėje domėjomės ir paminkliniu biustu Poetui, ir aplink esančių pastatų freskomis, perteikiančiomis XVIII a. laikotarpį. Ten ir susitikome visą grupę literatų, lydimų renginio organizatorės, besidarbuojančios Karaliaučiaus I.Kanto universitete, Violetos Lopetienės ir miesto literatų vadovo poeto Boriso Bartfeldo. Žinoma, vykdami kaimo keliais keleliais, aplankėme  Valtarkiemio (Olchovatkos) bažnyčios liekanas, kur ne vieną kartą lankėsi K.Donelaitis, šiuo metu tai buvusio kolūkio sandėliai.
Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 11 - 15 / 208

 

Sprendimas: www.arius.lt