Penktadienį, liepos 2 dieną,16 valandą Marijampolėje, prie K.Donelaičio paminklo, esančio šalia evangelikų-liuteronų bažnyčios, rengiama Poezijos šventė, kurioje savo poeziją gyvai skaitys Marijampolės kūrėjai, o nuotoliniu būdu – poetai iš Rusijos Federacijos, Karaliaučiaus krašto – jie eiles skaitys Tolminkiemyje, K.Donelaičio muziejuje. Taip pat bus skaitomos ir K.Donelaičio kūrybos ištraukos.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai – tą pačią dieną 15 valandą čia nuotoliniu būdu bus pristatomas neseniai atnaujintas K.Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje, Karaliaučiaus krašte.
Gavus finansavimą iš Europos Sąjungos bendradarbiavimo per sieną Lietuvos ir Rusijos Federacijos 2014-2020 metų programos, per dvejus projekto įgyvendinimo metus Lietuvoje buvo atnaujintas ir renginiams pritaikytas Šakių rajone, Kidulių dvare esantis svirnas, o kaimyninėje šalyje – grožinės lietuvių literatūros pradininko K.Donelaičio memorialinis muziejus. Jame iš pagrindų atnaujintas klebonija, kurioje ir buvo sukurti „Metai“, bažnyčioje ir klebonijoje įrengtas terminis šildymas, vandentiekis, sutvarkytas apšvietimas ir aplinka, atlikta daug kitų darbų.
Tokia Poezijos šventė birželio 18-ąją buvo surengta ir Kidulių dvare – ten savo poeziją skaitė abiejų šalių kūrėjai, taip pat jaunimo atstovai, skambėjo muzika, ištraukos iš K.Donelaičio „Metų“.
Jeigu oro sąlygos bus nepalankios, renginys persikels į evangelikų-liuteronų parapijos salę.
Šį renginį taip pat bus galima stebėti virtualiai Google Meet platformoje, renginio nuoroda: https://meet.google.com/qaq-snmk-qqm
Kristijono Donelaičio („Duonelaičio") draugija 1921 metų rugsėjo 13 dieną buvo įkurta Klaipėdoje siekiant sustiprinti krašto lietuviškos tapatybės, kultūros ir švietimo aplinką, ruošti dirvą susijungimui su Lietuva – jis sėkmingai įvyko 1923 m.
K.Donelaičio draugija atkurta Vilniuje 1992 metų kovo 14 dieną.
Kviečiu Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Vydūno draugijos ir kitų su Mažąja Lietuva susijusių organizacijų vadovus ir narius, o taip pat aktyvius visuomenininkus bendradarbiauti paminint Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo Klaipėdoje 100-metį, kartu įprasminti mūsų draugiją ir kitą lietuvišką veiklą, Klaipėdos krašte kūrusius bei jį puoselėjusius žmones, įvykius, kūrinius.
Dėl draugijos 100-mečio paminėjimo turime savo draugijos narių pirminę nuomonę, jau esame parengę bei pateikę vieną iš nedidelės apimties projektų „100 metų su Donelaičio vardu - jungtinei Lietuvai“, bet gerokai svarbiau turėti platesnę jungtinę nuomonę, naujomis mintimis papildytą ankstesniąją, todėl prašau pagalvoti ir per artimiausią mėnesį pateikti savo pasiūlymus dėl jubiliejinės sukakties paminėjimo.
Ką šiomis progomis galėtume ir privalėtume padaryti mes patys, kaip visuomenininkai Klaipėdoje, jos krašte, visoje Mažojoje Lietuvoje ir ne tik? Ką galėtų ir turėtų padaryti mūsų atstovaujamos įstaigos ir organizacijos?
Jau parengtu projektu „100 metų su Donelaičio vardu - jungtinei Lietuvai“ numatome:
1.Klaipėdoje surengti 1 dienos konferenciją "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai", vyksiančią salėje (pagal galimybes kviestiniai pranešėjai ir svečiai salėje - įvertinant karantino aplinkybes), o taip pat nuotoliniu būdu. Pranešėjai ir dalyviai iš Lietuvos, Karaliaučiaus krašto, Suvalkų krašto, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių – ypač kviesime lietuvius išeivius iš Klaipėdos krašto) - 2021 m. rugsėjo mėn. (kitą dieną dalyviams ir visiems besidomintiems planuotume surengti ekskursiją nauju turistiniu maršrutu „Šimtmečių Klaipėdos lietuviškais keliais“, menančiu svarbiausius lietuvišką veiklą kūrusius bei puoselėjusius Klaipėdos miesto ir viso krašto žmones, įvykius, kūrinius);
2.parengti bei viešoje erdvėje paskelbti konferencijos vaizdo įrašą ir jos santrauką;
3.parengti dokumentinį filmą "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai", jame pristatant XX a. aktyviausius Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies) lietuvius (tarp jų ir "Duonelaičio" draugijos iniciatorių Gustavą Juozupaitį), skatinusius lietuviškos kultūros ir tapatybės išsaugojimą germanizavimo aplinkoje, Tilžės Akto 1918 m. pasirašymą ir jo nuostatų - jungimosi su Lietuva įgyvendinimą;
4.parengti ir viešoje erdvėje paskelbti elektroninį leidinį "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai" lietuvių kalba bei jo santraukas anglų ir rusų kalbomis. Į pdf formato e.leidinį taip pat bus įkelta nuoroda į dokumentinį filmą, konferencijos vaizdo įrašą, jo santrauką, turizmo maršrutas;
5.Parengti ir pristatyti naują turistinį maršrutą „Šimtmečių Klaipėdos lietuviškais keliais“;
6.pagaminti ir įteikti plaketes (100 vnt.) su įrašais kaip padėkos ir įvertinimo ženklus.
Pirmajame šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje skaitytojai ras Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus laišką skaitytojams. Jame informuojama, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama žurnalo „Donelaičio žemė“ leidybai ir susijusiai veiklai nuolat mažėjo, o 2021 metams, kai K.Donelaičio draugija mini savo įkūrimo 100-metį, fondas paramos visai neskyrė.
Tam, kad ir toliau žurnalas būtų leidžiamas, paramos kreiptasi į Marijampolės verslo įmones, asmenis, kitus paramos fondus. Kreipimasis sulaukė atgarsio – žurnalo leidimą parėmė Mantingos labdaros ir paramos fondas (pirmininkas Klemencas Agentas), Marijampolės Rotary klubas (prezidentas Vytautas Lopeta), pora šio klubo narių, taip pat ženkli parama atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų - Vydūno jaunimo fondas (valdybos pirmininkė Vida Brazaitytė) ir Mažosios Lietuvos draugija bei fondas (pirmininkas Valdas Aušra) skyrė paramą, kurios užteks šiemet ir toliau leisti „Donelaičio žemę“.
Naujajame žurnalo numeryje spausdinamas pokalbis su praėjusių metų K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureate, aktyvia K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus nare Jolita Doneliene, informuojama apie šių metų sausį paskirtą Liudviko Rėzos premiją archeologei Rimutei Rimantienei. Taip pat žurnale rašoma apie kovo mėnesį surengtą Vydūno gimtadienio ir pirmųjų jo populiarintojo, ilgamečio Vydūno draugijos pirmininko Vaclovo Bagdonavičiaus mirties metinių virtualų paminėjimą.
Apie Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lemonte surengtą Mažosios Lietuvos bičiulio Vytauto Gocento tapybos darbų parodą „Vydūnas ir Klaipėdos kraštas“ žurnale rašo Mažosios Lietuvos draugijos ir fondo pirmininkas kun. dr. Valdas Aušra. Žurnale taip pat informuojama, kad neseniai pasirodė jau antrasis naujojo K.Donelaičio „Metų“ vertimo į vokiečių kalbą leidimas ir spausdinamas pokalbis su vertėju, daug sentimentų Lietuvai jaučiančiu kunigu Johanu Gotfrydu Šneideriu.
Ilgametis K.Donelaičio draugijos vadovas Napaleonas Kitkauskas sausio mėnesį šventė garbingą 90 metų sukaktį – apie šią asmenybę žurnale rašo žurnalistas, fotografas Valentinas Juraitis. Kitas sukaktuvininkas – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas Jurgis Zauerveinas prisimenamas minint jo 190-ąsias gimimo metines. Žurnale taip pat baigiamas spausdinti ir dr. Algirdo Matulevičiaus straipsnis „Reformacija ir Martyno Mažvydo 500-osios metinės“.
Pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą 2020 metais jūsų jau sumokėto pajamų mokesčio dalimi (iki 1,2 procento) galite paremti kurią nors organizaciją, galinčią būti paramos gavėja. Tai puiki galimybė nemokamai suteikti finansinę paramą Kristijono Donelaičio draugijai.
Tam reikia užpildyti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti nustatytos formos prašymą. Prašymo formos pildymo procesas labai paprastas:
1) Įeikite į savo internetinį banką ir pasirinkite elektroninį deklaravimą. Bankas Jums atidarys Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę;
2) Atidarykite ir užpildykite formą FR0512, nurodydami įmonės kodą. Gavėjo (Kristijono Donelaičio draugijos) identifikacijos numeris (kodas) yra 191359754.
Nuo kovo 4 d. iki balandžio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikia Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Vytautas A. Gocentas savo kūrybą skiria Klaipėdos kraštui. Jis sako, jeigu yra tėviškės rašytojas (vok. k. – Heimatdichter), yra ir tėviškės tapytojas. Iš tėvų paveldėjęs meilę ir pagarbą krašto žmonėms svajonėmis ir mintimis liko ištikimas gimtajam kraštui. Prisipažįsta, kad begalinį tėviškės ilgesį užpildo dailės studijos, kita kūryba ir dosniai atlygina atradimais, eilėmis, rašiniais bei piešiniais, kurie apsigyvena straipsniuose, knygose, pranešimuose ar parodose.
V. Gocentas gimė ir augo Klaipėdoje, o nuo 1971 metų, kai atvyko stoti į universitetą, taip ir liko Vilniuje. Studijavo ekonomiką, įgijo socialinių mokslų išsilavinimą. Dirbo Finansų ministerijoje, Spaudos komitete, Bibliotekų kolektoriuje, o dabar – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Aktyviai dalyvauja įvairių visuomeninių ir kultūrinių draugijų veikloje.
Penktadienį, liepos 2 dieną, 16 valandą Marijampolėje, prie K.Donelaičio paminklo, esančio šalia evangelikų-liuteronų bažnyčios, rengiama Poezijos šventė, kurioje savo poeziją gyvai skaitys Marijampolės kūrėjai, o nuotoliniu būdu – poetai iš Rusijos Federacijos, Karaliaučiaus krašto – jie eiles skaitys Tolminkiemyje, K.Donelaičio muziejuje. Taip pat bus skaitomos ir K.Donelaičio kūrybos ištraukos. 
Kristijono Donelaičio („Duonelaičio") draugija 1921 metų rugsėjo 13 dieną buvo įkurta Klaipėdoje siekiant sustiprinti krašto lietuviškos tapatybės, kultūros ir švietimo aplinką, ruošti dirvą susijungimui su Lietuva – jis sėkmingai įvyko 1923 m. 
Pirmajame šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje skaitytojai ras Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus laišką skaitytojams. Jame informuojama, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo parama žurnalo „Donelaičio žemė“ leidybai ir susijusiai veiklai nuolat mažėjo, o 2021 metams, kai K.Donelaičio draugija mini savo įkūrimo 100-metį, fondas paramos visai neskyrė. 
Nuo kovo 4 d. iki balandžio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikia Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”.