Kovo 22-ąją - 153-osios Vydūno gimimo metinės. Vydūno draugijos valdyba kviečia į virtualų Vydūno gimtadienio ir ilgamečio draugijos vadovo Vaclovo Bagdonavičiaus mirties metinių paminėjimą, kuris rengiamas š. m. kovo 22 d. 18.30 val. ZOOM platformoje.
Gerai pamenu, kai šventėme, pažymėjome Napaleono Kitkausko 80 metį, buvo gražus renginys Vilniaus rotušėje, buvo daug gražių žodžių ir įvertinimų jubiliatui. Džiaugėmės, kad turime šalia tokį žmogų, nuosekliai ir kantriai dirbantį Lietuvos ir Mažosios Lietuvos, mūsų kultūros labui. Metų tarpsnis ir tos dienos prabėgo kaip viena akimirka. Ir šiandien vėl pažymime jubiliejų. Tik dar solidesnį – 90. Tačiau COVID 19 mums apriboja bendravimą.
Pagalvojau, kodėl mes gerbiame, vertiname ir branginame šį žmogų? Pirmiausia gal būt dėl jo išminties, santūrumo, nekonfliktiškumo ir sugebėjimo nuosekliai, kantriai siekti tikslo. Ir čia, turbūt ne ne paskutinėje vietoje yra (aukštaitis ,,nuo Utenąs“ jubiliato charakteris, lietuvio, patyrusio įvairias priespaudas, bruožus gludinęs šimtamžiais, ir išmokiusio išgyventi, genetinė tėvų ir senelių linija, puoselėjusių pavyzdingą vidutinio ūkininko sodybą, šeimos vertybines nuostatas. Visa tai, kas yra gera, su kaupu turi Napaleonas Kitkauskas.
Kiekviena Napalio (taip jį vadina vyresnieji kolegos) biografijos eilutė išraiškingai byloja apie save.
Nevardinsiu jų visų, bet svarbu yra gauti pagrindai jaunystėje. O siekį mokslui ir žinioms Napaleonas gavo, kaip pats pažymi, Utenos ,,Saulės“ gimnazijoje. O toliau kelias nuo šiaudinės ir skiedrų pastogės ir šulinio su svirtimi… driekėsi ilgai ir toli.
Išvardinsiu tik pačius svarbiausius faktus, o ir jų yra daug.
Paskutiniajame šių metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeryje skaitytojai ras Kalėdinius pasveikinimus nuo Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus, Vydūno draugijos pirmininkės Aušros Martišiūtės-Linartienės, Mažosios Lietuvos valdybos ir fondo Čikagoje pirmininko Valdo Aušros, taip pat Vydūno eilėraštį „Kalėdos“.
Žurnale – ir tradicinės rubrikos „Aktualijos“, „Sukaktys“, „Karaliaučiaus kraštas“ bei atsisveikinimui su šviesiomis asmenybėmis skirta „Atmintis“.
Numeryje spausdinamas straipsnis apie Kristijono Donelaičio draugijos visuotinį narių susirinkimą, kuris gruodžio 21 dieną surengtas nuotoliniu būdu. Jo metu draugijos pirmininku naujai kadencijai perrinktas Gintaras Skamaročius, išrinkta nauja taryba, patvirtinta draugijos veiklos bei finansinės ataskaitos, taip pat kalbėta apie pasiruošimą K.Donelaičio draugijos 100-mečio sukakčiai, kuri bus minima 2021 metų rugsėjo mėnesį.
Žurnale skaitytojai ras pokalbį su naująja Vydūno draugijos pirmininke, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktore, humanitarinių mokslų daktare, profesore Aušra Martišiūtė-Linartienė, kuriame ji papasakos, kada ir kodėl susidomėjo Vydūno asmenybe ir kūryba, kodėl ryžosi vadovauti Vydūno draugijai ir kaip įsivaizduoja šios draugijos ateitį. Taip pat spausdinamas ir jos straipsnis, skirtas Lietuvos profesionalaus teatro 100-mečio jubiliejui – 1920 metų gruodžio 19 dieną Kaune režisierius Juozas Vaičkus pastatė Mažojoje Lietuvoje gyvenusio dramaturgo Henriko Zudermano pjesę „Vėlinės“.
Lapkričio 30-ąją buvo minimos 102-osios Tilžės akto pasirašymo metinės. Šiemet dėl koronaviruso pandemijos surengti tokio paminėjimo kaip ankstesniais metais nebuvo galimybės, bet ši data nebuvo pamiršta. Lapkričio 29-ąją bendraminčių būrelis su vėliavomis rinkosi Kauno Vytauto Didžiojo karo sodelyje, kur prie Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamo Martyno Jankaus biusto simboliškai paminėjo Tilžės akto apsirašymo dieną.
Lapkričio 30-ąją Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, taip pat Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Seimo narys, laikinosios Mažosios Lietuvos draugų grupės vadovas Laurynas Kasčiūnas atmintiną datą paminėjo išskleisdami Mažosios Lietuvos vėliavą ant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos laiptų.
„Šio testamentinio Akto 102-ųjų metinių proga nuoširdžiai sveikinu visus Mažosios Lietuvos bičiulius, o ypač Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narius, prisimenančius ir kitiems primenančius šią reikšmingą lietuvių tautos gyvenimo dieną“, - teigė savo pasveikinime V.Šilas.
Kristijono Donelaičio draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija šiemet vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.
Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.
Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija. Šiemet ir vėl numatyta apdovanoti šiuo medaliu 2-3 asmenis. Praėjusiais metais šiuo medaliu buvo apdovanota profesorė Dalia Dilytė-Staškevičienė už ilgametį Kristijono Donelaičio kūrybos ir asmenybės nagrinėjimą bei populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, bendradarbiavimą ir straipsnių rengimą žurnalui „Donelaičio žemė“ bei kitiems leidiniams.
Antrasis K.Donelaičio medalis „Širdins brolau“ komisijos sprendimu pernai atiteko Almai Balaikaitei-Janvariovai už lietuvių kalbos bei kultūros populiarinimą, ypatingai tarp vaikų ir jaunimo, ilgametį vadovavimą ansambliui „Malūnėlis“ ir jo koncertus Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, už tradicinių Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros švenčių „Laiko malūnas“ organizavimą Lazdynų (Krasnoznamensko) rajone.
Elena Galdikienė šiuo medaliu apdovanota už ilgametį Kristijono Donelaičio atminties ir aplinkos puoselėjimą, įnašą 1993 m. įkuriant lietuvių draugiją ir 1994 m. jos ansamblį „Nadruva“ Gumbinėje (Guseve), už kūrybą ir surengtus koncertus bei lietuvių kultūros puoselėjimą Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, lietuviškos spaudos platinimą, renginių organizavimą.