Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Minint Vydūno gimtadienį – knygos apie jį pristatymas Marijampolėje
2019-02-28

Kovo 22-ąją sukanka 151 metai nuo rašytojo, filosofo, Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo Vydūno gimimo. 2018-ieji metai, kai minėtos jo 150-osios gimimo metinės, buvo paskelbti Vydūno metais - visoje Lietuvoje, taip pat Karaliaučiaus krašte, Vokietijoje buvo suorganizuoti įvairūs renginiai, minėjimai, parodų atidarymai, išleistos kelios knygos apie jį.  

Vydūno biografijos ir kūrybos tyrinėtoja Rima Palijanskaitė pernai išleido solidžią knygą „Vydūnas: regėjimai, darbai, atradimai“. Minint Vydūno gimtadienį, kovo 22-ąją 15 valandą Marijampolės P.Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su R.Palijanskaite ir šios knygos pristatymas. Renginį organizuoja Lietuvos Kristijono Donelaičio draugija.  

Praėjusiais metais duodama interviu žurnalui „Donelaičio žemė“ apie šios ypatingos knygos gimimą, autorė pasakojo: „Vienu metu ieškojau atsakymų į klausimus religine (pasaulėžiūrine) tematika. Tuomet jau buvo išleisti keli Vydūno Raštų tomai. Mąstytojo požiūris į žmogų, tautą, pasaulį ir Dievą labai patraukė. Sužavėjo ir pati asmenybė. Taip prasidėjo Vydūno skaitymas. Netrukus susidomėjau mąstytojo leistais žurnalais, ėmiau rinkti Raštuose nepublikuotus jo straipsnius ir tekstus apie Vydūną. Mąsčiau apie mokslinį darbą iš vydūnistikos, ketinau tęsti studijas doktorantūroje, deja, nepavyko...

Vydūnas tapo labai artimas. Raštuose neskelbti jo publicistiniai straipsniai atrodė tarsi didis lobis. Taip gimė sumanymas leisti jo straipsnių rinktines. Sudariau ir parengiau penkias Vydūno knygas; rūpinausi ir jų išleidimu, ir jų platinimu – tokios naštos šiandien jokiu būdu nesiimčiau.... Dvi knygos („Pasikalbėjimai apie sveikatą“ ir „Asmenybė ir sveikata“) jau sulaukė antrojo leidimo. Buvau aktyviai įsitraukusi ir į Vydūno draugijos veiklą, kelerius metus buvau jos pirmininkė.

Artėjant Vydūno jubiliejiniams metams peržvelgiau visus savo juodraščius ir nutariau parašyti bent knygą – apie mąstytojo asmenybę ir gyvenimą, kultūrinę bei kūrybinę veiklą“.

Visą pokalbį su R.Palijanskaite apie naująją knygą galima rasti "Donelaičio žemės" 225 numeryje, 21 puslapyje (galima žiūrėti čia:)

 

Organizatoriai kviečia kartu paminėti didžiojo mūsų rašytojo ir filosofo gimtadienį, dalyvaujant šiame renginyje.  

 

 



Kristijono Donelaičio „Metai“ – prancūzų kalba
2019-01-28

Šiomis dienomis Lietuvą iš Paryžiaus pasiekė praėjusių metų pabaigoje Paryžiuje, garsiojoje „Garnier“ leidykloje išėjusi knyga, kurioje – ir pirmąkart į prancūzų kalbą išversti Kristijono Donelaičio „Metai“. „Pasaulio literatūros“ ciklo 29 numeriu pažymėtame leidinyje „Metai“ – du kūriniai šiuo pavadinimu. Tai jau minėta K.Donelaičio poema ir škotų poeto James Thomson (1700-1748) to paties pavadinimo kūrinys. J.Thompson savo „Metus“, kurių keturios dalys vadinamos metų laikų pavadinimais išleido 1726-1730 metais. Manoma, kad K.Donelaitis savo poemą „Metai“ rašė 1765-1775 metais (tiksli data nežinoma), o Liudvikas Rėza juos pirmąkart išleido 1818 metais.

K.Donelaičio „Metus“ į prancūzų kalbą išvertė vertėja, aktorė ir visuomenės veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, jai talkino profesorė Nijolė Vaičiulėnaitė-Kašelionienė.  Žinomo Lietuvos knygnešio Juozo Masiulio anūkė, Prancūzijos garbės ordino legionierė K.Masiulytė-Paliulienė praėjusiais metais pirmą kartą turėjo galimybę apsilankyti K.Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje ir ten sunkiai galėjo suvaldyti užplūdusias emocijas. Apie tai jau rašėme mūsų svetainės puslapiuose.

Naująją knygą galima įsigyti prancūziškų leidinių knygynėlyje Vilniuje, Didžiojoje gatvėje. Dėkojame vertėjai, kuri vieną egzempliorių prancūziškų „Metų“ dovanojo „Donelaičio žemės“ žurnalo redaktoriui.

 

 

 

www.donelaitis.info informacija

 

 



Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys
2019-01-28

(su Mažosios Lietuvos patriotu Petru Cidziku atsisveikinant)

 Į XXI amžiaus pradžią atėjusi Lietuva lieka taip ir nesupratusi mūsų dvasinio amžininko Petro Cidziko fenomeno. 1998 m. rugpjūčio 21 d. P.Cidzikas iš išrinktojo Lietuvos prezidento rankų gavo Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžių, bet tuo Lietuvos vadovų dėmesys jam baigėsi. Nė viena nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė dar nėra tinkamai įvertinusi ir pagerbusi jo, Nepriklausomybės atgavimo metais plačiai žinomo, o dabar valdžios palikto ir didžiosios žiniasklaidos (pvz. Lietuvos radijo)  ignoruojamo, politinio kalinio, rezistento. O mes imkim ir, nepaisydami tylėjimo suokalbio, pakalbėkime apie Petrą Cidziką, kurio širdis, nesulaukusi savo šeimininko  75-jo gimtadienio, sustojo 2019 metų sausio 21-ą dieną, o kūnas sausio 24-ąją atsigulė Vilniaus Rokantiškių kapinėse.

Petras Cidzikas kilo iš Lazdijų rajono Šeštokų kaimo (dabar - miestelis). Tėvo protėviai buvo 1831 ir 1863 metų sukilimų dalyviai - visos Cidzikų kartos augo kovos už tautos laisvę, už išsilaisvinimo nuo rusiškojo imperializmo priespaudos tradicijoje. Beje, prosenelio gimines šaknys liko už Romintos girios, pietinėje Mažosios Lietuvos dalyje.

Gal būt, norėdamas daugiau teisybės Lietuvos žmonėms, P.Cidzikas nutarė įsigyti teisininko specialybę ir l97l metais įstojo į Vilniaus Universiteto teisės fakultetą. Tačiau jis, įtarus platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, 1973 metais buvo išmestas iš universiteto, suimtas ir įkalintas specialiajame psichiatriniame Įsruties (rus. Černiachovsko) kalėjime.

Taip jis pirmą kartą susitiko su Mažąja Lietuva, ir iš kalėjimo prižiūrėtojų išgirdo apie Karaliaučiaus krašto gyventojų sovietinio genocido faktus. Paleistas iš kalėjimo jis buvo tik 1977 metais. Tačiau neilgam – po to dar 6 kartus buvo areštuotas ir dar 5 kartus teistas. Nieko nepaisydamas, P. Cidzikas nenurimo, rinko parašus už suimtųjų kunigų Alfonso Svarinsko, Sigito Tamkevičiaus išlaisvinimą. Kartu su politkaliniu Antanu Terlecku jis pasirašė protestą dėl psichiatrijos kaip bausmės naudojimo įtariamiesiems antisovietine veikla.

Skaitykite plačiau...


Spaudos, radijo ir televizijos fondas rėmimo skyrė paramą „Donelaičio žemės“ žurnalo leidimui
2019-01-15

Spaudos, radijo ir televizijos fondas (SRTRF) skyrė 5 tūkstančių eurų paramą žurnalui „Donelaičio žemė“ 2019 metais leisti. Praėjusiais ir 2017 metais ši parama buvo didesnė – po 7 tūkstančius eurų.

Nepaisant sumažėjusios paramos, žurnalas ir toliau kas ketvirtį lankys mūsų skaitytojus. Taip pat 139 egzemplioriai kiekvieno žurnalo numerio yra užprenumeruoti šalies bibliotekoms, kur bus galima ir toliau rasti „Donelaičio žemę“.

Per pastaruosius 5 metus Fondui skiriami asignavimai nesikeitė. Šiais metais projektams skirta 2 578 000 eurų, tiek pat kiek ir praėjusiais metais. Konkursui buvo pateikta 441 paraiška. Iš Fondo prašoma suma – 6 805 069 EUR. Kiekvienos programos paraiškos buvo vertinamos ekspertų grupių, kurias sudarė po penkis ekspertus – patyrusių žurnalistų, mokslininkų, meno ir kultūros profesionalų. Atsižvelgdama į ekspertų išvadas ir siūlymus, galutinį sprendimą priėmė septynių asmenų Fondo taryba, vertindama projektų originalumą, aktualumą, profesionalumą bei visuomenės informavimo priemonių sąžiningą konkurenciją.

Fondo Tarybos sprendimu parama suteikta 305 projektams, t.y. 69 proc. nuo visų teiktų  projektų. 52 leidiniai, kuriuose bus vykdomi valstybės paramą gavę projektai, vadovaujantis Bendrųjų konkurso nuostatų 57 str., užprenumeruoti šalies viešosioms bibliotekoms.

 

SRTRF ir www.donelaitis.info informacija



Pasirodė ketvirtasis 2018 metų „Donelaičio žemės“ žurnalo numeris
2018-12-31

Paskutinėmis 2018 metų dienomis skaitytojus pasiekė naujas, ketvirtasis tų metų "Donelaičio žemės" žurnalo numeris. Jame rašoma apie neseniai Marijampolėje surengtus tarptautinę konferenciją-skaitymus „Mažosios Lietuvos asmenybių įtaka lietuvių tautinei savimonei: nuo Kanto ir Donelaičio iki Jankaus ir Vydūno“, kurioje dalyvavo ir pranešimus skaitė garbūs svečiai – filosofas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje dr. Arvydas Juozaitis, kultūrininkas ir visuomenės veikėjas dr. Darius Kuolys, evangelikų-liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir kiti.

Skaitytojai naujajame numeryje ras pasakojimą apie neseniai darbą pradėjusią naują Lietuvos konsulato Tilžėje (Sovetske) vadovę, įgaliotąją ministrę Daivą Mockuvienę. Ji papasakojo apie darbus, kuriuos jau pavyko nuveikti per kelis mėnesius ir pasidalino ateities planais.

Čia taip pat rasite pokalbį su dar viena K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureate režisiere Virginija Samuoliene, pavadintą „Didžiuokimės K.Donelaičiu ir pasistenkime dėl jo...“ Už aktyvų lietuviško rašytinio ir istorinio paveldo plėtojimą, spektaklio „Giesmė“ pastatymą ir jo rodymo bei vakaronių organizavimą apdovanota V.Samuolienė įdomiai ir jautriai pasakoja apie tai, kaip pati atrado K.Donelaitį  ir ką jai reiškia Mažoji Lietuva.

Kaune įsikūrusio Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė naujajame žurnale rašo apie šiame muziejuje vykusią tarptautinę parodą „Kalbos ir literatūros keliais“, kuri buvo skirta K.Donelaičio „Metų“ leidimo 200-osioms metinėms. Parodą surengė ir pristatė net šeši penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos muziejai.

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 221 - 225 / 230

 

Sprendimas: www.arius.lt