|
M.L.Rėzos gimimo sukakties ir jo vardo premijos įteikimo iškilmės
2018-01-03
Organizatoriai kviečia į Juodkrantę, kur vėl bus minimas M.L.Rėzos gimtadienis bei įteikiama jo vardo kultūros ir meno premija:
|
|
|
Paminėtas 304-asis K.Donelaičio gimtadienis
2018-01-03
Sausio 1-ąją Kristijonui Donelaičiui sukako 304 metai. Ši sukaktis buvo paminėta keliose vietose ir Lietuvoje, ir jo gimtajme krašte, Mažojoje Lietuvoje.
Sausio 1-osios pavakare Marijampolėje, prie paminklo "Metų" autoriui susirinko grupelė marijampoliečių, kurie čia uždegė žvakes ir paminėjo K.Donelaičio gimtadienį bei aptarė, kaip sukaktis bus minima sausio 2-ąją K.Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje. Apie šį paminėjimą plačiau bus galima paskaityti kitame straipsnyje.
Tradiciškai nemažas būrys žmonių paminėjo ir K.Donelaičio gimtadienį Klaipėdoje, kur pliaupiant lietui prie K.Donelaičio paminklo susirinko per penkiasdešimt žmonių. Plačiau apie šį paminėjimą Klaipėdoje galima paskaityuti čia:
www.donelaitis.info informacija
|
|
|
Kalbos premija lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo puoselėtojui
2017-12-11
Gruodžio pirmosios vakarą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė vos talpino iškilius meno žmones, Seimo narius, politikus, vilniečius ir miesto svečius, atėjusius į Kalbos vakarą, skirtą Lietuvos Tarybai pagerbti ir Valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Kalbos vakaro – dokumentikos spektaklio „Keturių sakinių viršukalnė“ idėja - spektaklio forma perteikti Vilniaus konferencijos ir jos delegatų išrinktos Lietuvos tarybos protokolus bei jos narių dokumentus, kurie buvo skaitomi aktorių aiškinantis istorines įvykių reikšmes ir jų prasmes. Taip pasakojama Nepriklausomybės akto raida, o Vasario 16-oji įvertinama kaip aukštas kalnas, ant kurio užlipę turime atsižvelgti į praeitį ir ateitį (Nepriklausomybės paskelbimo 10-mečio minėjimo komitetas). Spektaklio režisierius Vytenis Pauliukaitis, aktorių bei muzikų komanda ir kūrybos grupė vakaro dalyviams pateikė įdomų dokumentikos sprendimą, kuris sausą protokolinę medžiagą pavertė įdomiu diskusiniu kūriniu, ir į jį tarsi buvome įtraukti ir mes, žiūrovai.
Po meninės dalies Seimo pirmininko pavaduotoja, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė sveikindama renginio dalyvius supažindino su vieningu komisijos sprendimu: 2017-ųjų metų Kalbos premiją skirti Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkui Aleksui Bartnikui. Jis buvo paskelbtas keturioliktuoju Kalbos premijos laureatu. Premiją komisija visų balsais nutarė jam skirti už ilgametį lituanistikos, etnokultūros ir lietuvių kalbos mokymo plėtojimą Karaliaučiaus srityje.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Kupiškėnų spektaklis Karaliaučiaus krašte
2017-12-11
Šių metų gruodžio 1 – 3 dienomis Kupiškio kultūros centro Unės Babickaitės teatras (režisierė Nijolė Ratkienė) dalyvavo lietuvių kultūros dienose Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Spektaklį ,,Vydūno regėsiai Lietuvai“ (scenarijaus autorė ir spektaklio režisierė N.Ratkienė) vaidino Tilžėje (Sovetske) 2000-aisiais metais pastatytoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Spektaklyje vaidina kupiškėnai, pagrindinius vaidmenis atlieka profesionalūs aktoriai Petras Venslovas ir Laimutis Sėdžius, Vydūno dainas ir giesmes aranžavo ir kanklėmis atlieka muzikos pedagogė Loreta Liaugaudė.
Tilžės lietuviai šiltai pasitiko atvykusį kolektyvą. Už jaudinantį spektaklį nuoširdžiai dėkojo kunigas Anupras Gauronskis, lietuvių draugijos ,,Birutė“ pirmininkė Danutė Norušaitė. Po spektaklio vyko susitikimas su Tilžės lietuviais, kuriuose gvildenta lietuvybės puoselėjimo tema, kalbėta apie bendrus galimus kultūros projektus su Kupiškio teatralais.
Gruodžio antrąją projekto ,,Vydūno regėsiai Lietuvai“ veiklos tęsėsi Karaliaučiaus (Kaliningrado) mieste. Įtemptoje dienotvarkėje suspėta pamatyti šio miesto centro architektūrinius paminklus. Ekskursiją po miestą organizavo Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės ekskursijų vadovas Valdas Lukoševičius. Pavakare vietos lietuviai rinkosi į miesto biblioteką, kur kupiškėnai vaidino spektaklį.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Tolminkiemyje griūvant Donelaičio muziejui ministrė reikalauja garantijų iš Rusijos
2017-12-07
Lietuva negali investuoti į rašytojo Kristijono Donelaičio muziejaus sutvarkymą Karaliaučiaus srityje Rusijoje, kol negaus šios šalies garantijų, kad renovavus pastatus jų paskirtis ir savininkai nebus pakeisti, teigia kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Mums reikia tarptautinės sutarties, kuri įpareigotų abi puses, kad renovuotas K. Donelaičio muziejus..., kad būtų rastas toks teisinis modelis, kuris garantuotų, jog pastatų paskirtis nepasikeis, savininkai nepasikeis ir bus galima šį pastatą naudoti lietuvybei skatinti ir įamžinti mūsų žymiausius veikėjus tokiu būdu Karaliaučiaus srityje“, – trečiadienį per bendrą Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetų posėdį sakė ministrė. Ji pareiškė, kad „neturint tokios sutarties iš mirties taško neišjudėsime“. Pasak kultūros ministrės, dėl sutarties su Rusija tarpininkauti turėtų Užsienio reikalų ministerija, kaip atsakingą instituciją ji nurodė ir Vidaus reikalų ministeriją, administruojančią pasienio projektus. Tuo metu šių atstovai tikino, kad pagrindinė klausimo sprendėja vis dėlto turėtų būti Kultūros ministerija.
K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pasakojo, kad Rusijos Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje (Čistyje Prūdy), įsikūręs vieno iš lietuvių literatūros pradininkų, liuteronų kunigo Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus yra prastos fizinės būklės. „2014 metais per ženklųjį 300 metų minėjimo jubiliejų klebonijos pastato byrantis tinkas buvo tik apdažytas, stogas yra netvarkytas jau kelias dešimtis metų. Būna tokių momentų, kai per stipresnį lietų – teko pačiam tuo metu lankytis muziejuje – vanduo bėga tiesiog ant eksponatų“, – per komiteto posėdį sakė G. Skamaročius. Anot jo, stogą būtina skubiai remontuoti, o Lietuvos institucijos vis nesutaria, kas tuo turi rūpintis.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Naujienos 256 - 259 / 259
|