Apdovanojimai Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“
2016-02-08

Kristijono Donelaičio draugija ir Lietuvos rašytojų sąjunga tarpusavio sutarimu nusprendė įsteigti apdovanojimus Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

 Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – Medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.

 K. Donelaičio draugijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimas Kristijono Donelaičio  atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyks pagal patvirtintus nuostatus. Nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija. Kasmet numatoma apdovanoti po 2-3 asmenis.

Metų pradžia su Kristijonu Donelaičiu
2016-01-30

Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Kristijono Donelaičio auditorijoje rinkosi K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus nariai, universiteto dėstytojai, šiauliečiai į popietę, skirtą poeto 302-ioms gimimo metinėms paminėti.  Aktorius Vladas Baranauskas perskaitė ištrauką iš poemos „Metai“, kitų Mažosios Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų eiliuotų ir prozos kūrinių ištraukų.

Panemunės pilyje tartasi dėl kultūrinio bendradarbiavimo Karaliaučiaus srityje
2016-01-26

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys Raimundas Paliukas 2016 m. sausio 22 d. organizavo Lietuvos savivaldybių vadovų ir valstybės institucijų atstovų pasitarimą dėl bendradarbiavimo su savivaldybėmis partnerėmis Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje lietuvių švietimo plėtotės, kultūros paveldo išsaugojimo ir atmintinų metų programų įgyvendinimo klausimais. Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus siūlymu, pasitarimas vyko Jurbarko rajone esančioje Panemunės pilyje.

Pasitarime buvo aptarta, kaip, plėtojant bendradarbiavimą su Karaliaučiaus srities savivaldybėmis, prisidėti prie lietuvių bendruomenių veiklos, lietuvių kultūros puoselėjimo, lietuvių kalbos mokymo, lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo išsaugojimo.

Minimos 185-osios Jurgio Zauerveino gimimo metinės
2016-01-12

Sausio 14 dieną 18 val. Vilniuje, Keliautojų klube (K.Kalinausko g. 9) rengiamas Mažosios Lietuvos himno autoriaus Jurgio Zauerveino (1831-1904) 185-ųjų gimimo metinių minėjimas. Apie jo gyvenimą ir veiklą papasakos Irena Tumavičiūtė, o jo ryšius su Vydūnu primins filosofas, literatūrologas ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas Vacys Bagdonavičius. Taip pat po minėjimo bus aptarti artimiausi Vydūno draugijos planai ir einamieji reikalai.  

Jubiliejiniai Liudviko Rėzos metai
2016-01-04

2016 m. sausio 9 d. minėsime teologo, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Martyno Liudviko Rėzos 240-ąsias gimimo metines.  Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Vilniuje nuo 2009 m. rengia Rėzos „Raštų“ seriją. 2011 m. pasirodė pirmasis tomas, 2013 m. – antrasis, 2015 m. – ketvirtasis, o 2018 bus išleistas trečias ir penktas tomai. Ir jie dar ne paskutiniai. Gali kilti klausimas: ar čia tas pats Rėza, kuris, kaip žinia, išleido Kristijono Donelaičio kūrybą ir pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį?

Atsakymą bus galima išgirsti susitikime su „Raštų“ rengėjais ir leidėjais Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) sausio 8 d. 16 val. Susitikimo metu bus pristatomas ketvirtasis Rėzos „Raštų“ tomas, skirtas K. Donelaičio kūrybos publikavimui. Jis tarsi užbaigė Donelaičio ir pradeda Rėzos jubiliejinius metus.

Taip pat išgirsime atsakymus į keletą intriguojančių klausimų, pvz., koks buvo iš tikrųjų Rėzos vardas? Kodėl pirmajame „Metų“ leidime (1818 m.) – apie 13 procentų apimties sudaro Rėzos autorinis tekstas? Kodėl iki šiol egzistuoja du „Donelaičiai“ – L. Rėzos ir vokiečių filologo Georgo Nesselmanno, ir kuo jie skiriasi? Kokiame XIX a. leidinyje išspausdinti ir Donelaičio, ir Rėzos lietuviški tekstai? Ar dar pavyksta rasti nežinomų Donelaičio laiškų? Kiek pasirodys Rėzos „Raštų“ tomų?

Dalyvaus: „Raštų“ sudarytoja dr. Liucija Citavičiūtė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), redakcinės kolegijos nariai Gytis Vaškelis  (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir kultūros istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė, L. Rėzos svarbą Kuršių Nerijos istorijai pristatys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Nijolė Strakauskaitė. Renginį moderuos Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė doc. dr. Silva Pocytė.

Rengėjai - Klaipėdos etnokultūros centras ir  Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas.

Rengėjų inf.