Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvos edukologijos universitetu sukūrė Lietuvių kalbos pradedantiesiems nuotolinio mokymo modulį. Jis yra skirtas pradedantiesiems. Rengėjai tikisi, kad ši priemonė padės norintiems išmokti lietuvių kalbą formuoti lietuvių kalbos komunikacinę kompetenciją Lietuvos sociokultūriniame kontekste. Modulį sudaro 10 pagrindinių socialinių temų, būtinų kasdieniniam gyvenimui. Pamokoms parinkti autentiški tekstai su autentiška vaizdo medžiaga, sudarytos pratybos (tiek kalbėjimo, tiek kalbos vartojimo pratimai), žodynas, gramatika.
Spalio 24-25 dienomis kartu su Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos keletu narių ir pirmininke Vida Mickuviene teko laimė pakeliauti poeto, dvasininko Kristijono Donelaičio keliais. Ilgokai užlaikyti saviškių, lietuvių Kybartų pasienyje, įvažiavome į Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį. Saulelė vis dar rieškutėmis barstė spindulius. Jais apšviesti, rudens nuauksinti bei kitomis spalvomis išdekoruoti medžiai, išsirikiavę pavieniui ar susibūrę pulkelin, lydėjo mus į istorinę Mažosios Lietuvos žemę.
Pirmas sustojimas – Stalupėnai (Nesterovas). Atvėrėme namo, kuriame 1740 metais gyveno jaunuolis Kristijonas, duris. Šiame miestelyje jis dirbo kantoriumi. Pernai atrestauruotame pastate įsikūrusi biblioteka. Ant namo briliantine žaluma šviečia užrašas rusų kalba – K. Donelaičio vardo biblioteka. Mus maloniai pasitiko vyresnioji bibliotekininkė Angelina Čeriotkina ir kitos darbuotojos. Kaip didžiai laukti svečiai buvome pasodinti prie stalo, pavaišinti kava, arbata, saldumynais. P. Angelina rodė K.Donelaičiui skirtą ekspoziciją, vardijo dovanotojus. Kartu su ja džiaugėsi ir mūsų kelionės vadovė V. Mickuvienė, kuri pernai dalyvavo jubiliejiniuose 300 metų renginiuose Karaliaučiaus krašte, skirtuose Poetui.
Spalio 27 d. 17 val. Beatričės Kleizaitės – Vasaris menų galerijoje prisimenant Šimtmečių portretą atidaroma tarptautinė paroda „Menininkai skaito Donelaitį“ iš projekto „Kristijono Donelaičio epocha“, skirto K.Donelaičio 300 metų jubiliejui paminėti.
Parodoje bus eksponuojami skulptūros ir tapybos darbai, sukurti per penkerius metus. Kaip teigia projekto iniciatoriai, darbuose atsispindi silpnybės ir stiprybės, apie kurias savo tekstuose kalba K.Donelaitis ir kurios turėtų būti svarbios ir šių dienų žmogui.
Sukomplektuota rinktinė kolekcija jau pristatyta valstybėse, susijusiuose su K.Donelaičio vardu ir lietuvybe: Lietuvoje, Karaliaučiuje, Vokietijoje, Lenkijoje. Dalis kolekcijos 2014 metais buvo pristatoma Ispanijoje.
Parodos iniciatorius / koordinatorius – kultūros projektus rengiančios viešosios įstaigos „EGARTA“ vadovas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dail. Evaldas Grinius, projekto organizatorė Lietuvos dailininkų sąjunga, LDS pirmininkė Edita Utarienė, projekto / parodų kuratorė prof. Dalia Matulaitė, projekto vykdytoja Šv. Jono gatvės galerija (direktorė Regina Šimulynienė).
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija kviečia į parodos atidarymą, kurį papuoš Marijampolės muzikos mokyklos moksleivių atliekami kūriniai.
Nors marijampoliečių skelbtas konkursas jau senokai baigėsi, bet vis dar rašome Donelaičiui ir rašysime, kol būsime gyvi...
Prie K.Donelaičio paminklo
Sveiks, poete miels, į mano miestą atvykęs
Ir po bažnyčios langais ilgam atsistojęs.
Nieks nematys tavo būriško apdaro juodo,
Bet klausinės, kaip ir kada čia esi atsiradęs.
Aš atsakysiu jiems, kad pažįstami esam
Nuo mokyklos laikų girgždančio suolo,
Kai Tavo didybę ir grožį lietuvis supratęs
Ieškojo būdo, kelių prie Tavęs prisiliesti.
Žinia, ne kasdieną lankėm Tave Tolminkiemy,
Grėbėm parko lapus ar sodinom lietuvišką rūtą.
O sovietų laikais, kada panorėję,
Vežėm vaikus ir senus į Mažąją Tavo Lietuvėlę,
Kur lietuvio dvasia sklandė parko alėjom,
Kur prie Tavo būties ir daiktų savo prasmę regėjom.
Kur Našlių namai prieš tris šimtmečius stovėjo,
O parapijiečiai gyventi ir melstis kas dieną galėjo,
Kur Anna Regina su Tavim vakarais vaikštinėjo
Ir dulkes nuo vargonų bei paveikslėlių šluostė ...
O dabar Tu matysi Pasienio saulę
Bei regėsi Suvalkijos sostinės bėdą .
Metų laikai čia greitai keičia viens kitą,
Bet laiko dulkės ant milžinų nenusėda ...
Taip savo eilėraščiu marijampolietė mokytoja Birutė Arlienė aprašė Poeto paminklo atsiradimą Marijampolėje ir taip pradėti savo rašinį apie paskutinius du mūsų apsilankymus Karaliaučiaus krašte panorau, nes būtent Poezijos pavasario šeštadienį gegužei baigiantis skubėjome susitikti su jo dalyviais į Lazdynėlius, kur sklandė poezijos paukštė, kur lietuvių ir rusų kalbomis skambėjo eilės. Jau tapo tradicija, kad lietuvių poetai šiomis pavasario dienomis užsuka ir pas Donelaitį, šį kartą jie atvyko iš Karaliaučiaus/Kaliningrado, kur visa delegacija (didelė grupė Rusijos Federacijos poetų ir keletas lietuvaičių), vadovaujama Kaliningrado rašytojų sąjungos pirmininko Boriso Bartfeldo ir globojama Baltijos federalinio I. Kanto universiteto dėstytojos Violetos Lopetienės, pradėjo poetinį kelią Donelaičio žemėje. Prie paminklinio akmens, žyminčio Kristijono gimtinę, savo kūrinius skaitė ir mūsų poetai: Rimantas Vanagas, Ilzė Butkutė, Ričardas Šileika (žr. nuotrauką – Lazdynėliuose visi drauge...). B. Bartfeldas pristatė ir šventės dalyvius, o juos sveikino naujai išrinktas Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius. Toliau keliavome į Tolminkiemį. Galėjome tik apeiti bažnyčią, nes dar vyko remonto darbai, todėl prie durų paskaitę eilėraščius, paklaidžioję šventoriaus takais, visi pasukome klebonijos link, kur svečiai galėjo susipažinti su Poeto epochos baldais, pamatyti kambarius, kur Donelaitis dirbo, rašė savo kūrinius, ilsėjosi. Po labai trumpos viešnagės svarbioje vietoje (galima sakyti, svarbiausioje) patraukėme Stalupėnų link. Stabtelėjome prie bibliotekos, jau turinčios poeto vardą, ir išsiskyrėme pasienyje. Dar kelios akimirkos pereinant sieną, lietuviams poetams tai buvo lyg pažintinė ekskursija, ir atsisveikinimas - liks tik neakivaizdinis bendravimas literatūros lankose.
Įvyko tai, ko dar nebuvo - įkurta nauja Respublika Lietuvoje. Paskutinę 2015 metų gegužės mėnesio dieną 52 Lietuvos piliečiai, kurių dauguma buvo iš Šiaulių, taip pat iš Panevėžio bei kitų vietovių, susibūrę grįžtančiame iš Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) „Busturo“ autobuse įkūrė „Tolminkiemio kelio respubliką“.
Su K. Donelaičio žodžiais
Respublikos prezidente vienbalsiai išrinkta Izolina Natalija Lingienė. Jai uždėta prezidentės regalija iš lietuviško gintaro ir į ją jau kreiptasi – „Jos Ekscelencija“.
Įdomiausia, jog ši respublika įkurta Lietuvos valstybėje, tačiau neužėmė ir nepretenduoja užimti jos teritorijos. Paskelbta, jog naujosios respublikos teritorija sutampa su autobuso sienomis, o jos piliečiai bus išsiskirstę po visą pasaulį. Paskirta ir taip pat visų vienbalsiai patvirtinta „Tolminkiemio kelio respublikos“ premjerė Jolita Donėlienė ir respublikos vyriausybė. Jos ministrais tapo šiauliečiai prof. Džiuljeta Maskuliūnienė, gyd. Liuda Bekerienė, aktorius Vladas Baranauskas, inžinieriai Boleslovas Vengrys ir Danielius Balčiūnas bei panevėžietis Steponas Kubeckas. Respublikos himnu patvirtinti K. Donelaičio žodžiai:
Lietuvių kalbos institutas kartu su Lietuvos edukologijos universitetu sukūrė Lietuvių kalbos pradedantiesiems nuotolinio mokymo modulį. Jis yra skirtas pradedantiesiems. Rengėjai tikisi, kad ši priemonė padės norintiems išmokti lietuvių kalbą formuoti lietuvių kalbos komunikacinę kompetenciją Lietuvos sociokultūriniame kontekste. Modulį sudaro
Spalio 24-25 dienomis kartu su Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos keletu narių ir pirmininke Vida Mickuviene teko laimė pakeliauti poeto, dvasininko Kristijono Donelaičio keliais. Ilgokai užlaikyti saviškių, lietuvių Kybartų pasienyje, įvažiavome į Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį. Saulelė vis dar rieškutėmis barstė spindulius. Jais apšviesti, rudens nuauksinti bei kitomis spalvomis išdekoruoti medžiai, išsirikiavę pavieniui ar susibūrę pulkelin, lydėjo mus į istorinę Mažosios Lietuvos žemę. 
Taip savo eilėraščiu marijampolietė mokytoja Birutė Arlienė aprašė Poeto paminklo atsiradimą Marijampolėje ir taip pradėti savo rašinį apie paskutinius du mūsų apsilankymus Karaliaučiaus krašte panorau, nes būtent Poezijos pavasario šeštadienį gegužei baigiantis skubėjome susitikti su jo dalyviais į Lazdynėlius, kur sklandė poezijos paukštė, kur lietuvių ir rusų kalbomis skambėjo eilės. Jau tapo tradicija, kad lietuvių poetai šiomis pavasario dienomis užsuka ir pas Donelaitį, šį kartą jie atvyko iš Karaliaučiaus/Kaliningrado, kur visa delegacija (didelė grupė Rusijos Federacijos poetų ir keletas lietuvaičių), vadovaujama Kaliningrado rašytojų sąjungos pirmininko Boriso Bartfeldo ir globojama Baltijos federalinio I. Kanto universiteto dėstytojos Violetos Lopetienės, pradėjo poetinį kelią Donelaičio žemėje. Prie paminklinio akmens, žyminčio Kristijono gimtinę, savo kūrinius skaitė ir mūsų poetai: Rimantas Vanagas, Ilzė Butkutė, Ričardas Šileika (žr. nuotrauką – Lazdynėliuose visi drauge...). B. Bartfeldas pristatė ir šventės dalyvius, o juos sveikino naujai išrinktas Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius. Toliau keliavome į Tolminkiemį. Galėjome tik apeiti bažnyčią, nes dar vyko remonto darbai, todėl prie durų paskaitę eilėraščius, paklaidžioję šventoriaus takais, visi pasukome klebonijos link, kur svečiai galėjo susipažinti su Poeto epochos baldais, pamatyti kambarius, kur Donelaitis dirbo, rašė savo kūrinius, ilsėjosi. Po labai trumpos viešnagės svarbioje vietoje (galima sakyti, svarbiausioje) patraukėme Stalupėnų link. Stabtelėjome prie bibliotekos, jau turinčios poeto vardą, ir išsiskyrėme pasienyje. Dar kelios akimirkos pereinant sieną, lietuviams poetams tai buvo lyg pažintinė ekskursija, ir atsisveikinimas - liks tik neakivaizdinis bendravimas literatūros lankose.