Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Poezijos šventė Tolminkiemyje
2013-05-29

Vis labiau artėja 2014-ieji metai, kai sausio 1-ąją bus minimos 300-osios K.Donelaičio gimimo metinės. Šiai sukakčiai paminėti Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai organizuoja daug įvairių renginių. Vienas tokių vyko praėjusį šeštadienį. Jau daugelį metų tradiciškai paskutinį gegužės šeštadienį draugijos nariai ir visi, mylintys Mažąją Lietuvą bei Kristijoną Donelaitį, vyksta į Karaliaučiaus kraštą, Tolminkiemį, pagerbti didžiojo lietuvių literatūros klasiko. Kartu su draugijos nariais šiemet vyko ir keletas Vilkaviškio rajono Keturvalakių pagrindinės mokyklos moksleivių su mokytojomis,  bei  vienas iš K. Donelaičio memorialinio muziejaus kūrėjų, Lietuvos Kristijono Donelaičio draugijos įkūrėjas ir vadovas, archeologas Napoleonas Kitkauskas.
     
Išvyka neapsiribojo vien Tolminkiemio lankymu. Įprastai šios kelionės dalyviai aplanko visas su K.Donelaičiu susijusias vietas. Pirmasis sustojimas – gimtasis K.Donelaičio Lazdynėlių kaimas, kur pastatytas paminklas „Metų“ autoriui ir auga jo atminimui beveik prieš trisdešimt metų pasodintas ąžuolynas. N. Kitkauskas susirinkusiems papasakojo ąžuolyno sodinimo istoriją bei apie paminklinio akmens, kurio autorius – garsusis lietuvių menininkas, skulptorius Vilius Orvidas, sukūrimą. Renginio dalyviai prie paminklo uždegė žvakeles, padėjo gėlių. Toliau kelias suko link Gumbinės, kur viename iš miesto skverų prieš kelerius metus buvo pastatytas paminklas K. Donelaičiui. Ši vieta gražiai prižiūrima ir puošia visą miestą, o prie paminklo mielai fotografuojasi ne tik atvykėliai iš Lietuvos, bet ir vietos gyventojai. Toliau – pro buvusį garsųjį Trakėnų dvarą, kuriame buvo veisiami ištvermingieji trakėnų žirgai, nors dabar ir gerokai apleistomis, tačiau lietuviams savotiškai šventomis vietomis – į svarbiausią tašką - Tolminkiemį.
    
Šiemet Tolminkiemio bažnytėlės šventorius dūzgė lyg bičių avilys ir tikrai priminė Vasaros darbų ištrauką: „O kaip jau diena pasakyta buvo prašvitus,/ Štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko./ Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę/ Nešdams ir besiskubindams tikt bėga, tikt bėga.“ Šimtai suvažiavusių iš Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių tvarkė aplinką, ravėjo gėlynus, sodino atvežtas gėles, pjovė žolę, degė žvakutes ant senųjų kapų šventoriuje.  Po talkos visi rinkosi į bažnytėlę, kur prie K.Donelaičio kapo muziejaus kriptoje uždegė žvakes ir padėjo gėlių. Gaila, tačiau jau antrus metus neleidžiama pakilti į bažnyčios bokštą ir pasigrožėti apylinkėmis, toli besidriekiančia senąja Romintės giria ar Pavištyčio kalvomis, nes bokštas dėl avarinės būklės uždarytas.
 
Pagrindiniu renginio akcentu tapo nuostabiai suorganizuota ir nuoširdumu persmelkta Kaliningrado srities lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų mokinių bei mokytojų poezijos bei muzikos šventė „Donelaičio popietė“. Sveikinimo žodžius gausiai į Tolminkiemio bažnytėlę pagerbti didžiojo lietuvių poeto susirinkusiems tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade ministras patarėjas Vytautas Umbrasas,  Napoleonas Kitkauskas,  euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius, vienas iš šios kelionės organizatorių Gintaras Skamaročius, Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė ir kiti.
 
Tądien gausumu stebino ne tik atvykusieji iš Lietuvos, bet ir Kaliningrado srities moksleivių kolektyvai. Toks gausus būrys atlikėjų, jaunųjų poetų, skaitovų, muzikantų ir dainininkų suteikė vilties, jog didysis būrų dainius šiame krašte tikrai nebus užmirštas. Savo kūrybos dainas atliko bei Lietuvos poetų eiles skaitė gausus būrys atlikėjų iš įvairiausių Kaliningrado srities mokyklų: Sovetsko (Tilžės) 3-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Vita Kovalenko;  Sovetsko (Tilžės) vaikų kūrybos namų lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelis, vad. Tatjana Pavlova; Nemano (Ragainės) 2-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Vida Martišauskienė ir Jolanta Valskienė; Dobrovolsko (Pilkalnio) 4-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Alma Janvariova; Kaliningrado (Karaliaučiaus) 4-osios mokyklos lietuvių etnokultūros fakultatyvas, vad. Algirdas Karmilavičius;  Kaliningrado (Karaliaučiaus) 35-ojo  licėjaus lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo vaikų ansamblis „Gintarėlis“ vad. Algirdas Karmilavičius; Kaliningrado (Karaliaučiaus) sekmadienines mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, vad. Laima Mesčėriakova, Stela Škurina; Kaliningrado (Karaliaučiaus) 48-osios mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas; vad. Rūta Leonova; Industrinės - pedagoginės kolegijos 8 klasės mokiniai, atlikę inscenizuotą K.Donelaičio pasakėčią „Lapės ir gandro česnis“; Gurjevsko (Nuojhauzeno) vaikų jaunimo centro vaikų folkloro ansamblis „Rūtelė“; vad. Irena Tiriuba;  Gusevo (Gumbinės) 5-osios mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Nadruvėlė“; vad. Gražina Kolego. Taip pat atstovai iš Lietuvos: Vilniaus edukologijos universiteto studentai, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narė Stefanija Navickienė, perskaičiusi savo eilėraštį „Pasikalbėkim, Kristijonai“. Renginį vedė lietuvių kalbos ir muzikos mokytojas Algirdas Karmilavičius.
 
Kaip visada, po jaunųjų pasirodymo, į sceną išėjo „sunkioji artilerija“: lietuvių poetai Alma Karosaitė, Aidas Marčėnas ir Donatas Petrošius bei nemažas būrys poetų iš Kaliningrado srities: Aleksandr Koftun, skyręs eilėraštį Lietuvai ir sukūręs odę apie Donelaičio žemėje gyvenančių rusų ir lietuvių draugystę, „Metų“ vertėjas į rusų kalbą Sergej Isajev,  poetas, rašytojas, Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas ir kiti.
 
Marijampolės K.Donelaičio draugijos inf.
 



K.Donelaičio muziejuje Tolminkiemyje – „Muziejų nakties“ šventė
2013-05-21

Gegužės 18 dieną Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte, Tolminkiemyje (dabar – Čistyje Prudy) esančiame Kristijono Donelaičio muziejuje pirmą kartą jo istorijoje surengta „Muziejų nakties“ šventė. Šią šventę – tarptautinę kultūros akciją nuo 2005 metų švenčia visa Europa, jos metu muziejai pasiūlo lankytojams daugybę įvairių nemokamų renginių, kurie tęsiasi iki vėlyvos nakties.

Minint šią dieną Tolminkiemio muziejuje, į jį atvyko Karaliaučiaus srities gubernatorius Nikolajus Cukanovas, srities dūmos pirmininkė Marina Orgejeva, keletas ministrų bei gausi kitų vietos valdininkų delegacija. Kartu čia dalyvavo ir aktoriai, rašytojai, poetai, muzikantai, taip pat Lietuvos generalinis konsulas Karaliaučiuje Vaclavas Stankevičius ir mūsų šalies literatai.

           

Gubernatorius N.Cukanovas, sveikindamas susirinkusius sakė, jog „Muziejų nakties“ renginiuose pirmą kartą dalyvauja 11 šios srities muziejų. Jis pabrėžė, kad tokio renginio viena iš svarbiausių temų – susitelkimas ir tautų draugystė, o šis muziejus yra labai svarbus ir lietuviams, nes čia, Tolminkiemyje 37 metus gyvenęs K.Donelaitis sukūrė garsiąją poemą „Metai“, čia jis ir palaidotas.

Pasitinkant kitų metų sausio 1-ąją sukankantį literatūros klasiko 300 metų gimimo jubiliejų, muziejus bus iš esmės suremontuotas – atnaujinti pagrindiniai bažnyčios,  kuriame įsikūręs muziejus elementai, suremontuotas pastoriaus namas, parengta nauja šiuolaikinė ekspozicija, atsiras erdvės kūrybiniams susitikimams ir kultūros renginiams. Naujoji ekspozicija atnaujintame muziejuje lankytojus pakvies 2014 metų spalį, prie darbų prisidės ir Lietuva.

Muziejaus remonto ir restauracijos darbams vietos srities valdžia iš vietos biudžeto 2013-2014 metais skirs apie 1,74 milijono eurų. Naujos ekspozicijos dizainui sukurti Rusijos kultūros ministerija skyrė 17,4 tūkstančius eurų, o pačiai ekspozicijai parengti ministerija skirs beveik 50 tūkstančių eurų. Lietuvos kultūros ministerija taip pat prisidės prie ekspozicijos parengimo ir tam skirs 133 tūkstančiais eurų. 

Generalinis konsulas V.Stankevičius, padėkojęs už rūpestį muziejumi, padėjo gėlių prie poeto kapo. Gubernatorius N.Cukanovas sakė, kad ruošiasi su generaliniu konsulu čia pasodinti naujų medelių, nes trys senieji dar K.Donelaičio sodinti ąžuolai iki mūsų dienų neišliko. 


Parengta pagal svetainės www.gov39.ru informaciją


Nuotraukose – šventės Tolminkiemyje momentai.
 



„Rašome Donelaičiui“ – finalinė konkurso šventė Marijampolės poezijos parke
2013-05-13

 

Sveiks, svieteli margs, iš artimų ir tolimesnių kampelių susirinkęs,
Pasiruošęs daina, muzika ir žodžiu pagarbinti būrų dainių Donelaitį.
Pats laikas..., nes jau laukus orai drungni gaivindami glosto,
O krūmai su šilais ir visos žolelės seniai prisikėlė.
Vislab vislab pulkais išlindo vasarą sveikint,
Taipgi ir mes, ilgai nelaukę, gaspadoriškai besidairydami
ir svečiams besikloniodami,
Pradėkime savąją pagarbinimo giesmę,
 
                    
Šiais žodžiais, perfrazuodama K.Donelaitį, šventinį renginį – konkurso „Rašome Donelaičiui“ finalinę popietę Poezijos parke - pradėjo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė. Iškiliai ir jautriai renginio pradžioje skambėjo fleitos garsai (muzikos mokyklos jaunoji fleitistė Iveta Kemerzūnaitė) ir Sūduvos krašto poetės Česlovos Jakštytės specialiai renginiui sukurta Odė Kristijonui Donelaičiui. Renginį pratutino Jauniaus Vyliaus vadovaujamo folkloro ansamblio dainos ir ypač šiai progai tinkančios L.Rėzos dainos. Du kūrinius violončele atliko muzikos mokyklos auklėtinis Kasparas Šerpytis.
 
Gausiai susirinkusius konkurso dalyvius, svečius ir miestiečius pasveikino Marijampolės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Vygantas Dilys ir kalbininkė Marija Žvinakevičienė.
 
Apžvelgiant konkurso medžiagą buvo pasidžiaugta pagausėjusiu konkurso dalyvių ir kūrinių skaičiumi (pateikti 38 įvairaus žanro darbai: eilės, esė, miniatiūros, pasakėčios, dienoraštis, laiškai, renginių Donelaičio tema scenarijai) bei geografija: antrajame etape, be Marijampolės savivaldybės gyventojų, dalyvavo Punsko Dariaus ir Girėno, Birštono, Kybartų Kristjono Donelaičio gimnazijų moksleiviai bei Vilkaviškio r. Keturvalakių pagrindinės mokyklos auklėtiniai. Labai svarbus įvykis konkurso organizatoriams buvo dalyviai iš Karaliaučiaus krašto, iš Donelaičio žemės. Nors 5 darbai iš 6 parašyti rusų kalba, bet, kaip sakė šio krašto lietuvių kalbos mokytoja, entuziastė ir lietuvybės puoselėtoja Ona Druseikaitė: „darbai gal ir ne visai tokie, kokių reikėjo jūsų konkursui, bet rašė juos šiandieniniai Donelaičio žemės gyventojai“. Manau, kuo daugiau tokių darbų parašys jie, tuo geriau Donelaičio draugijai ir mums visiems...
 
 
Darbus vertino komisija:
1. Česlova Jakštytė – poetė, Rašytojų sąjungos narė;
2. Justinas Sajauskas – rašytojas, Rašytojų sąjungos narys;
3. Jūratė Gaidienė – Mokytojų švietimo centro metodininkė;
4. Virginija Samuolienė – labdaros paramos fondo „Sūduvos ateitis" projektų vadybininkė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos tarybos narė;
5. Vida Mickuvienė – Marijampolės kolegijos lektorė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė.
 
Po darbų skaitymų - skaitė autoriai, bet kelis darbus pristatė Kolegijos studentai, nes tekstų autoriai dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti, ir rusų bendruomenės narė Lidija Kulikauskienė, originalo kalba perskaičiusi ištraukas iš Černiachovsko (Įsručio) Industrinio-pedagoginio koledžo studentų darbų - buvo paskelbti konkurso nominantai.
 
Trys geriausi darbai:
 
1. Asta Ferevičienė, Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, konkurso „Rašome Donelaičiui“ laureatė; eiliuota trilogija - Pokalbis su poetu;
2. Birštono gimnazijos moksleiviai konkurso „Rašome Donelaičiui“ laureatai; Viena Kristijono Donelaičio diena Tolminkiemyje – dienoraštis;
3. Gema Galinienė, Marijampolės literatų klubo Sietynas narė, „Rašome Donelaičiui“ laureatė; eilių ciklas ir akrostichai poetui.
 
Paskirtos nominacijos:
 
3. Zenonui Meškelevičiui, Marijampolės savivaldybės Padovinio pagrindinės mokyklos mokytojui, konkurso „Rašome Donelaičiui“ dalyviui, už eilių originalumą ir žodyno turtingumą;
4. Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos moksleiviams už aktyvų dalyvavimą konkurse „Rašome Donelaičiui“;
5. Marijampolės savivaldybės Mokolų pagrindinės mokyklos moksleiviams už aktyvų dalyvavimą konkurse „Rašome Donelaičiui“;
6. Onai Druseikaitei, Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojai, už pagalbą organizuojant konkursą;
7. Padėka Rusijos federacijos Kaliningrado srities „Industrinio – pedagoginio koledžo“ kolektyvui už studentų dalyvavimą rašto darbų konkurse „Rašome Donelaičiui“.
 
Įteiktos atminimo dovanos:
 
1. Rugilei Navickaitei, Rygiškių Jono gimnazijos moksleivei, už eiles, skirtas K. Donelaičiui;
2. Gabijai Rutkauskaitei, Mokolų pagrindinės mokyklos moksleivei, už originalią pasakėčią Pamokymas;
3. Gabrielei Krakauskaitei, Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos II g. klasės moksleivei, už Laišką Kristijonui Donelaičiui;
4. Gabrieliui Zaveckui, Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos I gimnazijos klasės moksleiviui už originalų humoristinį esė Kristijonas Donelaitis – poetas iš neturėjimo ką veikti; šis moksleivis gavo ir Švietimo skyriaus vedėjo paskirtą prizą;
5. Editai Valinčiūtei, Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos II gimnazijos klasės moksleivei, už Laišką Kristijonui Donelaičiui;
6. Laurai Laskytei, Vilkaviškio r. Keturvalakių pagrindinės mokyklos 7 klasės moksleivei, už Ugnelės laišką apie projektą Donelaičio Lietuva;
7. Godai Andriušytei, Sasnavos pagrindinės mokyklos 5 klasės mokinei už Laišką Donelaičiui;
8. Zenai Paukštaitienei, Marijampolės literatų klubo Sietynas narei už eilėraščius Kristijonui Donelaičiui.
9. Vidmantui Grigalevičiui, Vilkaviškio r. Keturvalakių pagrindinės mokyklos 7 klasės moksleiviui, už eilėraštį „Ar žinai...".
 
Draugija dėkoja šio projekto partneriams ir rėmėjams: Marijampolės savivaldybės švietimo ir kultūros skyriui; VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biurui, Labdaros ir paramos fondui „Sūduvos ateitis“.
 
Konkursas baigėsi, bet idėjos ir sumanymai ne. Laukia labai atsakingas darbas – iš dviejų metų konkurso derliaus parengti knygą, kuri taip ir vadinsis – „Rašome Donelaičiui“.
 
Pabaigti šventės pristatymą noriu reklama: turime labai gražių ir kilnių idėjų, svarbių ne tik mums, gyvenantiems Sūduvoje, bet ir kultūros, literatūrinio paveldo išsaugojimui ten, anapus, Donelaičio žemėje. Kviečiame visus, norinčius ir degančius lietuvybės šventa ugnimi, prisijungti prie mūsų.
 
     
 
  
 
 
Nuotraukose -- Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai su konkurso laureatais ir dalyviais, projekto partneriais ir saviveiklininkais.
Šventės Poezijos parke akimirkos
 
Vida Mickuvienė,
Marijampolės K.Donelaičio draugijos pirmininkė

 

 



Lazdynėliuose surengta talka
2013-04-17

Balandžio 16-ąją grupelė Marijampolės pedagogų, K.Donelaičio draugijos narių, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro darbuotojų, Alytaus ir Lazdijų turizmo informacijos centrų atstovų lankėsi kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, kur susitiko su Stalupėnų (Nesterovo) valdžios atstovais, o vėliau tvarkė lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimtinės Lazdynėlių kaime aplinką.
 
Susitikime dalyvavo Nesterovo rajono savivaldybės administracijos vadovas Olegas Kutinas, rajono deputatų tarybos pirmininkas Aleksandras Ivakinas, savivaldybės administracijos skyrių vadovai ir specialistai, rajonui priklausančių gyvenviečių vadovai. Pokalbio metu aptartos bendradarbiavimo galimybės, tartasi, kokiose srityse galima būti bendradarbiauti jau artimiausiu metu.
 
O.Kutinas pasiūlė glaudžiau bendradarbiauti sporto, ypač neįgaliųjų sporto srityje, rengti bendrus turnyrus, varžybas. Taip pat siūlyta keistis patirtimi vaikų, gyvenančių asocialiose šeimose globos specialistams, kalbėtasi apie artimiausias muges ir parodas, kuriose tikimasi sulaukti šio rajono atstovų. Sutarta, kad įvairių sričių specialistai iš abiejų šalių bendraus tiesiogiai ir vykdys įvairias priemones.
 
Nemažai buvo kalbėta ir apie artėjantį 300 metų K.Donelaičio jubiliejų. 16200 gyventojų turinčiam Nesterovo rajonui priklauso ir Čistyje Prudy (Tolminkiemio) gyvenvietė, kur yra įsikūręs lietuvių literatūros klasiko muziejus. Rajono vadovai informavo, kad po to, kai čia bus surengti šių metų „Poezijos pavasario“ renginiai gegužės pabaigoje, muziejaus pastatas bus uždarytas kapitaliniam remontui, o vėliau bus remontuojama ir klebonija. K.Donelaičio jubiliejų suremontuotame muziejaus komplekse numatyta paminėti kitų metų rugsėjo pradžioje.

Administracijos vadovas O.Kutinas taip pat sakė, kad viena iš Nesterovo gatvių jau yra pavadinta K.Donelaičio vardu. Pradėti ir vietos bibliotekos remonto darbai – kai jie bus baigti, dar šių metų vasarą ar rudenį biblioteka taip pat bus pavadinta K.Donelaičio vardu – tam gautas ir Kaliningrado srities kultūros ministrės pritarimas.
 
Po susitikimo lietuviai nuvyko į Lazdynėlių kaimą Gumbinės (Gusevo) rajone, kur kelias valandas šviečiant kaitriai pavasario saulei tvarkė K.Donelaičio gimtinės vietą. Jiems padėjo ir keli vietos talkininkai. Talkos metu buvo išpjauta pernykštė žolė, surinktos nukritusios medžių šakos, sugrėbti lapai, surinktos šiukšlės. Po talkos prie paminklo K.Donelaičiui buvo uždegtos žvakės, pagerbtas jo atminimas. 
 
 



Belaukiant didžiojo jubiliejaus...
2013-04-11

Viešpaties valios vynmedi,
dvasios dirvonų darbininke,
pirmapradės poezijos posmų pynėjau,
sielos sermėgų suadytojau,
būriškos būties mokslingasai metraštininke –
Didysis Donelaiti...
(Č.Jakštytė)

Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija, belaukdama didžiojo jubiliejaus, organizuoja tradicinius renginius, skirtus ypatingam, 300-ųjų gimimo metinių jubiliejui. Svarbiausi ir artimiausi iš jų: vyksta antrasis konkurso Rašome Donelaičiui etapas (konkurso nuostatus rasite mūsų svetainėje). Džiaugiamės sulaukę įdomių darbų ir ypač džiugu, kad viena kita kregždė atskrenda iš Karaliaučiaus krašto. Jūsų kūrybos laukiame iki 2013 m. gegužės mėn. 1 dienos. Konkurso finalas vyks gegužės 9 d. gražiausiame Marijampolės kampelyje – Poezijos parke. Po to iš dvejų metų derliaus bus atrinkti darbai leidiniui, kurį planuojame jau kitais, Kristijono Donelaičio, metais. Dar vis laukiame visų: moksleivių, studentų ir vyresniųjų, norinčių  išbandyti jėgas, atskleisti kūrybinius sugebėjimus bei parodyti meilę ir pagarbą lietuviško poetinio  žodžio pradininkui.
Labai svarbus, didingas ir atsakingas darbas laukia draugijos ir visų Sūduvos krašto žmonių – tai paminklo poetui jo vardo skvere statyba. Parinkta labai graži ir idėjiškai prasminga vieta prie Evangelikų liuteronų bažnyčios Marijampolėje. Architektai -- G.Vieversys, R. ir A. Marcinkevičiai, paminklo autorius skulptorius Z.Buterlevičius.
Paminklas bus sukurtas įstaigų, organizacijų bei visuomenės lėšomis, todėl kviečiame savo piniginėmis aukomis prisidėti prie jo (paminklo) statybos. Marijampolės K.Donelaičio draugijos kodas -- 303029597, sąskaita banke -- AB DNB banko Marijampolės skyrius, ats.s. LT88 4010 0408 0059 9259. 
Donelaitiados sąjūdis Sūduvos krašte ir Marijampolėje jau įgauna vis platesnį mastą, stengiamasi įtraukti kuo daugiau dalyvių bei besidominčių šio asmens reikšme ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kultūrai. Kristijonas Donelaitis yra pati lietuvybės savastis, niekada nesenstanti, visada reikšminga ir svarbi, todėl numatytų renginių įgyvendinimas papildys Sūduvos krašto kultūrinį gyvenimą istorine, kultūrine, švietėjiška bei edukacine prasmėmis.

Išsamesnė informacija -- svetainėje: www.donelaitis.info

Vida Mickuvienė,
Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos vadovė
 



Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 436 - 440 / 444

 

Sprendimas: www.arius.lt