Nauja rašytojos Editos Barauskienės knyga apie Ievą Simonaitytę
2022-05-08

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse Kaune esančiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje surengtas rašytojos Editos Barauskienės knygos “Kovingoji Ėvė” pristatymas. Ši knyga pasakoja apie garsios Klaipėdos krašto rašytojos Ievos Simonaitytės (1897-1978) kovą ginant lietuviškumą ir savo gentainius.
Šiemet minime rašytojos 125-ąsias gimimo metines, ir ta proga visi 2022-ieji yra paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Pripažinimo literatūros pasaulyje ji susilaukė už 1935 m. išleistą romaną „Aukštujų Šimonių likimas“ (už jį 1936 m. paskirta Lietuvos valstybinė literatūros premija). Romane vaizduojamas tragiškas Mažosios Lietuvos lietuvių likimas, nagrinėjama vienos vietos lietuvių giminės kelių kartų raida, savimonės irimas vokiečių kolonizacijos metu. Gerai žinomi ir jos romanai “Vilius Karalius”, “Pikčiurnienė” ir kiti, autobiografinė trilogija “O buvo taip”.

Su Donelaičio vardu per gyvenimą Kybartų K. Donelaičio gimnazijai – 110
2022-05-07

Jis buvo žodis.
O dabar – paminklas,
Kurį ir žemei nesunku laikyti,
Kurį ir mums mylėti nesunku.
(Just. Marcinkevičius)

Kur kitur, jei ne mokykloje labiausiai į širdį įkrinta pirmieji Kristijono, ir apie jį, žodžiai. O jei dar ta mokykla ypatinga, jei ji vienintelė Lietuvoje išdidžiai ir garbingai neša Poeto vardą. Ir tūkstančiai baigusių šią mokslo šventovę pelnytai didžiuojasi, jog pirmąsias žinias įgijo čia, Kybartų gimnazijoje, ir kad čia pirmą kartą išgirdo: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“. Taip gimnazistus budino ir budina lietuviškas žodis, išėjęs iš pirmojo mūsų Poeto lūpų.
Balandžio 8 d. į jubiliejinę gimnazijos popietę rinkosi buvę ir esantys moksleiviai, darbuotojai ir svečiai, tarp kurių buvome ir mes, Marijampolės K. Donelaičio draugijos atstovai. Buvome pakviesti ne tik todėl, kad mus jungia Donelaičio vardas, bet ir todėl, kad nuo didžiojo Poeto jubiliejaus vaisingai, prasmingai bendraujame talkose Tolminkiemyje (šiuo metu jau tik buvusiose, bet tikime, kad dar lankysimės ir skaitysime donelaitišką žodį jo bažnyčioje), konferencijose, olimpiadose, konkursuose, o nuo 2018 m. nemaža grupė gimnazijos mokytojų ir darbuotojų yra mūsų draugijos nariai.

Lietuvos ir išeivijos evangelikų liuteronų vadovas kunigas Adomas Gelžinius
2022-04-19

Prieš 120 metų, 1902 m. balandžio 19 d. Lamsočiuose (Kiškių vls., Šilutės / Šilokarčemos aps.) gimė Adomas Gelžinius, Mažosios Lietuvos ir išeivijos visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis, evangelikų liuteronų kunigas, paskutinis Nepriklausomos Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos viceprezidentas, Lietuvių sinodo senjoras, išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios Garbės senjoras.
Adomas Emilis Gelžinius gimė apsišvietusių ūkininkų Martyno ir Ilžės Gelžinių šeimoje. Užaugo Priekulės parapijos Venckų kaime, kuriame tėvai įsigijo 20 ha ūkį su malūnu, mokėsi Venckų liaudies mokykloje, buvo Priekulės jaunųjų draugijos „Viltis“ ir evangelikų liuteronų parapijos dūdų orkestro narys, vaidino jaunimo būrelyje.
Po Pirmojo pasaulinio karo jis lankė Priekulėje įsteigtus lietuvių kalbos, o 1926 m. Klaipėdoje – kunigo dr. Viliaus Gaigalaičio nuo 1921 m. organizuotus brandos kursus, kuriais lietuvininkų jaunimas rengtas aukštesniems mokslams.

Minimi rašytojos Ievos Simonaitytės metai
2022-04-09

2022-ieji Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu yra paskelbti Ievos Simonaitytės metais. Minint lietuvių literatūros klasikės gimimo 125-ąsias metines, Mažosios Lietuvos metraštininke tituluojamos rašytojos jubiliejui skirtą vakarą balandžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje Vilniuje surengė LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir VšĮ „Rašytojų klubas“. 

Įžangos žodžiu vakarą pradėjo „Mokslininkų rūmų“ vadovė Aldona Daučiūnienė. Aktorė Birutė Mar įtaigiai paskaitė „Viliaus Karaliaus“ ištraukų. Ievos Simonaitytės (1897–1978) gyvenimą ir kūrybą apžvelgė VDU dėstytoja literatūrologė Žydronė Kolevinskienė ir knygotyrininkas, ilgametis Mažosios Lietuvos tyrinėtojas, akademikas Domas Kaunas.

Bendradarbiavimas abipus sienos, programos ir likimai
2022-03-31

Nuo maždaug 2000 m. Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas (Rusijos Federacija) turėjo galimybę bendradarbiavimo spartinimui ir pasienio regionų vystymui gauti TACIS, Kaimynystės ir kitų Lietuvos bei Europos Sąjungos bendradarbiavimo programų lėšų.

Per du dešimtmečius abejuose kraštuose įgyvendinta kelios dešimtys bendrų projektų už kelias dešimtis milijonų eurų, tame tarpe kultūros, švietimo, turizmo, verslo, pasienio infrastruktūros, aplinkosaugos ir kitose srityse.

Daug žadėjo Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto (Rusijos Federacijos) 2014-2020 bendradarbiavimo programa, jai aptarinėtos pasienio regiono įstaigų iniciatyvos, pateiktos bei finansavimui patvirtintos paraiškos. 2019 m. pradėti įgyvendinti pirmieji 12 projektų. 2020 ir 2021 m. dar po 12 naujų projektų, viso 36 keletos sričių projektai, iš jų pusė – kultūros mainų ir paveldo apsaugos bei pritaikymo turizmo plėtrai.