Vis labiau artėja 2014-ieji metai, kai sausio 1-ąją bus minimos 300-osios K.Donelaičio gimimo metinės. Šiai sukakčiai paminėti Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai organizuoja daug įvairių renginių. Vienas tokių vyko praėjusį šeštadienį. Jau daugelį metų tradiciškai paskutinį gegužės šeštadienį draugijos nariai ir visi, mylintys Mažąją Lietuvą bei Kristijoną Donelaitį, vyksta į Karaliaučiaus kraštą, Tolminkiemį, pagerbti didžiojo lietuvių literatūros klasiko. Kartu su draugijos nariais šiemet vyko ir keletas Vilkaviškio rajono Keturvalakių pagrindinės mokyklos moksleivių su mokytojomis,  bei  vienas iš K. Donelaičio memorialinio muziejaus kūrėjų, Lietuvos Kristijono Donelaičio draugijos įkūrėjas ir vadovas, archeologas Napoleonas Kitkauskas.

     

Išvyka neapsiribojo vien Tolminkiemio lankymu. Įprastai šios kelionės dalyviai aplanko visas su K.Donelaičiu susijusias vietas. Pirmasis sustojimas – gimtasis K.Donelaičio Lazdynėlių kaimas, kur pastatytas paminklas „Metų“ autoriui ir auga jo atminimui beveik prieš trisdešimt metų pasodintas ąžuolynas. N. Kitkauskas susirinkusiems papasakojo ąžuolyno sodinimo istoriją bei apie paminklinio akmens, kurio autorius – garsusis lietuvių menininkas, skulptorius Vilius Orvidas, sukūrimą. Renginio dalyviai prie paminklo uždegė žvakeles, padėjo gėlių. Toliau kelias suko link Gumbinės, kur viename iš miesto skverų prieš kelerius metus buvo pastatytas paminklas K. Donelaičiui. Ši vieta gražiai prižiūrima ir puošia visą miestą, o prie paminklo mielai fotografuojasi ne tik atvykėliai iš Lietuvos, bet ir vietos gyventojai. Toliau – pro buvusį garsųjį Trakėnų dvarą, kuriame buvo veisiami ištvermingieji trakėnų žirgai, nors dabar ir gerokai apleistomis, tačiau lietuviams savotiškai šventomis vietomis – į svarbiausią tašką - Tolminkiemį.

    

Šiemet Tolminkiemio bažnytėlės šventorius dūzgė lyg bičių avilys ir tikrai priminė Vasaros darbų ištrauką: „O kaip jau diena pasakyta buvo prašvitus,/ Štai baudžiauninkai visi pulkais susirinko./ Viens savo kablį, o kitsai naujintelę šakę/ Nešdams ir besiskubindams tikt bėga, tikt bėga.“ Šimtai suvažiavusių iš Šiaulių, Vilniaus ir kitų vietovių tvarkė aplinką, ravėjo gėlynus, sodino atvežtas gėles, pjovė žolę, degė žvakutes ant senųjų kapų šventoriuje.  Po talkos visi rinkosi į bažnytėlę, kur prie K.Donelaičio kapo muziejaus kriptoje uždegė žvakes ir padėjo gėlių. Gaila, tačiau jau antrus metus neleidžiama pakilti į bažnyčios bokštą ir pasigrožėti apylinkėmis, toli besidriekiančia senąja Romintės giria ar Pavištyčio kalvomis, nes bokštas dėl avarinės būklės uždarytas.

 

Pagrindiniu renginio akcentu tapo nuostabiai suorganizuota ir nuoširdumu persmelkta Kaliningrado srities lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų mokinių bei mokytojų poezijos bei muzikos šventė „Donelaičio popietė“. Sveikinimo žodžius gausiai į Tolminkiemio bažnytėlę pagerbti didžiojo lietuvių poeto susirinkusiems tarė Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Kaliningrade ministras patarėjas Vytautas Umbrasas,  Napoleonas Kitkauskas,  euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius, vienas iš šios kelionės organizatorių Gintaras Skamaročius, Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė ir kiti.

 

Tądien gausumu stebino ne tik atvykusieji iš Lietuvos, bet ir Kaliningrado srities moksleivių kolektyvai. Toks gausus būrys atlikėjų, jaunųjų poetų, skaitovų, muzikantų ir dainininkų suteikė vilties, jog didysis būrų dainius šiame krašte tikrai nebus užmirštas. Savo kūrybos dainas atliko bei Lietuvos poetų eiles skaitė gausus būrys atlikėjų iš įvairiausių Kaliningrado srities mokyklų: Sovetsko (Tilžės) 3-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Vita Kovalenko;  Sovetsko (Tilžės) vaikų kūrybos namų lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelis, vad. Tatjana Pavlova; Nemano (Ragainės) 2-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Vida Martišauskienė ir Jolanta Valskienė; Dobrovolsko (Pilkalnio) 4-osios mokyklos lietuvių kalbos bei etnokultūros fakultatyvas, vad. Alma Janvariova; Kaliningrado (Karaliaučiaus) 4-osios mokyklos lietuvių etnokultūros fakultatyvas, vad. Algirdas Karmilavičius;  Kaliningrado (Karaliaučiaus) 35-ojo  licėjaus lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo vaikų ansamblis „Gintarėlis“ vad. Algirdas Karmilavičius; Kaliningrado (Karaliaučiaus) sekmadienines mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas, vad. Laima Mesčėriakova, Stela Škurina; Kaliningrado (Karaliaučiaus) 48-osios mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvas; vad. Rūta Leonova; Industrinės - pedagoginės kolegijos 8 klasės mokiniai, atlikę inscenizuotą K.Donelaičio pasakėčią „Lapės ir gandro česnis“; Gurjevsko (Nuojhauzeno) vaikų jaunimo centro vaikų folkloro ansamblis „Rūtelė“; vad. Irena Tiriuba;  Gusevo (Gumbinės) 5-osios mokyklos vaikų folkloro ansamblis „Nadruvėlė“; vad. Gražina Kolego. Taip pat atstovai iš Lietuvos: Vilniaus edukologijos universiteto studentai, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narė Stefanija Navickienė, perskaičiusi savo eilėraštį „Pasikalbėkim, Kristijonai“. Renginį vedė lietuvių kalbos ir muzikos mokytojas Algirdas Karmilavičius.

 

Kaip visada, po jaunųjų pasirodymo, į sceną išėjo „sunkioji artilerija“: lietuvių poetai Alma Karosaitė, Aidas Marčėnas ir Donatas Petrošius bei nemažas būrys poetų iš Kaliningrado srities: Aleksandr Koftun, skyręs eilėraštį Lietuvai ir sukūręs odę apie Donelaičio žemėje gyvenančių rusų ir lietuvių draugystę, „Metų“ vertėjas į rusų kalbą Sergej Isajev,  poetas, rašytojas, Kaliningrado srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas ir kiti.

 

Marijampolės K.Donelaičio draugijos inf.