Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste". Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir žurnalo “Donelaičio žemė” 30-metis.
Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų “Donelaičio žemės” numerių paroda.
Ištrauka iš K. Donelaičio “Metų” poemos “Žiemos rūpesčių” visus pasveikino draugijos vadovė Vida Mickuvienė, o lietuviškas tautines dainas atliko Eglė Alenskaitė, Dalia Venckienė ir Titas Mockevičius. Jau pats pirmas konferencijos pranešimas “Kas šiandien trukdo geriau suprasti Donelaitį?”, kurį skaitė gerai žinomas istorikas profesorius, Lietuvos išeivijos instituto direktorius ir daugelio knygų autorius Egidijus Aleksandravičius buvo ir labai įdomus, informatyvus, ir diskusinis.
Labai išsamus ir gausiai iliustruotas nuotraukomis buvo iš Klaipėdos atvykusio kito istoriko, kraštotyrininko Norberto Stankevičiaus pranešimas apie nykstantį Mažosios Lietuvos kultūrinį ir architektūrinį paveldą. Jis
daugybę metų su bičiuliais, dažnai ir dviračiu važinėjo į Karaliaučiaus kraštą ir fiksavo ten buvusius pastatus, bendravo su vietos lietuviais ir sulaupė gausų archyvą, kurio dalimi ir pasidalino Marijampolėje.
Apie tai, kokia padėtis Karaliaučiaus krašte yra dabar, vykstant karui Ukrainoje renginyje kalbėjo buvęs ilgametis šiemet uždarytos Karaliaučiaus krašto lietuvių mokytojų asociacijos vadovas, Įsrutyje (Černiachovske) gyvenantis Aleksas Bartnikas bei viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis.
“Per pastaruosius dešimtmečius nuveikėme ten tikrai daug, suorganizavome 17 etnokultūrinių stovyklų, per 30 metų sėkmingai įgyvendinome apie 300 projektų. Lietuviškos veiklos buvo tikrai daug, bet pastaraisiais metais Rusija pasirinko kovos ir konfrontacijos kelią, nusigręžė nuo demokratinių vertybių ir padėtis išties bloga. Tačiau turėkime viltį, nekaltinkime vieni kitų ir gal dar sulauksime geresnių laikų”, -- vylėsi S. Šamborskis.
Įdomiais pastebėjimais ir prisiminimais konferencijoje pasidalino anksčiau tame krašte, Įsrutyje dirbusi lietuvių kalbos mokytoja, dabar gyvenanti Lietuvoje ir lituanistiką Vilniaus universitete studijuojanti Tatjana Rodenko, kuri ir dabar keturis kartus per savaitę moko lietuvių kalbos nuotoliniu būdu studentus ir suaugusiuosius.
Kybartų K. Donelaičio gimnazijos atstovai papasakojo, kaip jie puoselėja “Metų” autoriaus atminimą, kokius Mažajai Lietuvai ir būrų dainiui skirtus renginius organizuoja, kaip užrašo žmonių, gyvenusių Karaliaučiaus krašte atsiminimus, kokių planų turi ateičiai. Plačiau apie šį renginį ir jame nuskambėjusias mintis bei pasiūlymus kviečiame skaityti naujausiame, ketvirtajame šių metų “Donelaičio žemės” žurnalo numeryje.
Algis Vaškevičius
Autoriaus nuotraukos
