Po Donelaičio ženklu. Pradžia.
2022-12-16

Straipsnių ciklas apie Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos veiklą

Žvilgsnis atgal visada sudėtingas, nes reikia atrinkti, pasverti, palyginti, tai, kas jau padaryta, pamąstyti, kaip eiti toliau. Todėl kalbėjimas apie Marijampolės Kristijono Donelaičio draugiją, jos antrą dešimtmetį pradėjusią, veiklą bus tarsi ataskaita visiems, gyvenantiems Mažosios Lietuvos ir Donelaičio išlaikymo mūsų sąmonėje rūpesčiu.

2010 m. spalio pradžioje Marijampolės kolegijoje susirinkusi 11-os mokytojų ir dėstytojų iniciatyvinė grupė įkūrė Marijampolės Kristijono Donelaičio draugiją (toliau Draugija), pirmininke išrinko  kolegijos lektorę Vidą Mickuvienę. [1.nuotrauka]  Savo  gyvenimą pradėjome aktyvaus marijampoliečio, visuomenininko, Mažosios Lietuvos fano (kalbant jaunimo terminologija) Vytauto Gaulios, mūsų miesto, ar net visos Sūduvos šviesuolio, pasišventėlio keistuolio, be kurio net ir Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nebūtų. Buvusios „Maisto pramonės automatų“ gamyklos darbuotojai su savo vedliu, šios gamyklos inžinieriumi Vytautu Gaulia, kelius į Mažąją Lietuvą pramynė gūdų sovietmetį. Jis, dar Rygiškių Jono gimnazijos moksleivis, 1945 m. pirmą kartą įžengė į Rytprūsių žemę ir ilgam. Su kitais bendraminčiais organizavo daugkartines autobusines išvykas – talkas į Tolminkiemį, statė paminklą Herkui Mantui, rašė, kalbėjo ir platino žinią apie Mažąją Lietuvą. Su juo ne vieną kartą pirmose savo išvykose dalyvavo ir dabartinis Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.

O šiandien marijampoliečių Draugijos tikslas - saugoti Lietuvos kultūrą Mažojoje Lietuvoje (Rytprūsiuose), organizuoti kultūrinį bendradarbiavimą, padėti Karaliaučiaus srityje veikiančioms lietuviškoms salelėms mokyklose ir tiems, kurie jose dirba. Pagaliau mūsų tikslas vėl ir vėl kalbėti apie tuos, kurie davė pradžią lietuvių literatūrai, kultūrai, lietuvybei. Donelaitis, kaip Biblija, kurią reikia nuolat skaityti nuo pradžios. Draugijos veikla yra skirta Mažosios Lietuvos (Donelaičio žemės) kultūrinio paveldo puoselėjimui ir sklaidai; K. Donelaičio asmens, kūrybinio palikimo, memorialinių vietų populiarinimui; mokslinių konferencijų, seminarų, skaitymų  rengimui Lietuvos ir Marijampolės apskrities bendruomenėms; ryšių su Mažojoje Lietuvoje gyvenančiais lietuviais palaikymui; Tolminkiemio ir Lazdynėlių aplinkos gražinimui ir kt.

Svarbesnė veiklos sritys: renginiai Poeto ir Mažosios Lietuvos reikšmingumo sklaidai; išvykos į Tolminkiemį ir Karaliaučiaus kraštą (Kaliningrado sritį), dalyvavimas to krašto renginiuose, talkos, istorinės atminties populiarinimas; renginiai  apskrities ir Marijampolės savivaldybės  bendruomenėms.  Pradėdama vykdyti platesnio profilio veiklą, Draugija 2013-03-27 buvo įregistruota kaip juridinis asmuo.

Pirmoji konferencija.  Pirmas reikšmingas žingsnis dar veiklos pradžioje, 2010 balandžio 15 d., kartu su  Marijampolės kolegijos Lituanistikos ir religijos mokslų katedra suorganizuota respublikinė konferencija „Mažoji Lietuva lietuvių kultūros kontekste“, kurioje  viena iš diskusijos temų skirta Poetui - Kristijonas Donelaitis istorijoje ir dabartyje: studentai ir dėstytojai perskaitė 6 pranešimus, skirtus K. Donelaičiui. Konferencijos svečiai ir diskusijų dalyviai buvo N. Kitkauskas, G.Zemlickas, aktorius T. Vaisieta, kuris poemos „Metai“ tekstais pradėjo ir baigė konferenciją. [2 ntrk.]

Konkursai. Galvodami apie Poeto kūrybos populiarinimą 2011 metų kovo mėnesio 16 dieną organizavome raiškiojo skaitymo konkursą „Sveiks, svieteli margs...“ (K. Donelaitis). Jame aktyviai dalyvavo Marijampolės savivaldybės mokyklų jaunieji skaitovai bei Punsko S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos moksleiviai, kurie parodė ir poetinę kompoziciją. Iš viso konkurse dalyvavo 31 skaitovas.

Kūrybinių darbų konkursas „Rašome Donelaičiui“. Šį konkursą, vykusį 2012-2013 m., jau galima vadinti tarptautiniu, nors dalyviai buvo tik lietuviai, bet konkurso geografija išsiplėtė iki Karaliaučiaus krašto. Savo rašto darbus aktyviai siuntė Įsruties (Černiachovsko) industrinio – pedagoginio koledžo studentai (Padėkos įteiktos Tolminkiemyje), Tilžės (Sovietsko) 3-osios pagrindinės mokyklos, Punsko, na ir Birštono, Kybartų K.Donelaičio gimnazijų moksleiviai, Vilkaviškio r. Keturvalakių pagrindinės mokyklos, Marijampolės savivaldybės mokyklų moksleiviai, mokytojai, Marijampolės Sietyno klubo literatai, Trečiojo amžiaus universiteto dalyviai. Konkursas vyko dviem etapais: pirmaisiais metais daugiau dalyvių buvo iš Marijampolės savivaldybės. Konkurso derlius tikrai gausus: dalyvavo 33 autoriai, pateikę individualius kūrinėlius,  3 kolektyviniai darbai, daugiausia scenarijai, 3 darbai, parašyti vyresniųjų kūrėjų, t.y. sietyniečių ir trečiaamžininkų. Savo darbus pristatė 4 mokytojos, o  moksleivius konsultavo 11 mokytojų.

2012 m. pavasarį rezultatų paskelbimo šventė, kurią pradėjo baltišku ritualiniu šokiu šokio teatro „Vilga“ (vadovė Virginija Sagulina) mergaitės, vyko klojimo teatre „Gegnė“. Renginį praturtino akcija – ąžuoliukų, kuriuos parūpino Marijampolės urėdija, sodinimas klojimo teatro teritorijoje. Finalinė konkurso šventė vyko 2013 m. gegužės 5 d. gražiajame Marijampolės poezijos parke. Suvažiavo visi konkurse dalyvavę autoriai, nebuvo tik studenčių iš Karaliaučiaus krašto. Renginį  gražiai papildė Muzikos mokyklos moksleivių atliekami kūriniai ir Sūduvos krašto kanklinykų ansamblio (vadovas Jaunius Vylius) atliekamos L. Rėzos dainos. Projekto rėmėjai buvo Marijampolės savivaldybė ir VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuras. Didžiausias mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas buvo tai, kad konkurse (abiejuose jo etapuose) dalyvavo per 60 asmenų, pateikti 38 įvairaus žanro darbai: eilės, esė, miniatiūros, pasakėčios, dienoraštis, laiškai, renginių Donelaičio tema scenarijai. Ir dabar Draugijos archyve saugojami konkurso dalyvių darbai, kaip ir visa veiklos dokumentacija. [3 ntrk.]

Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė

[1 nuotrauka] Iniciatyvinė draugijos steigimo grupė Marijampolės kolegijos Edukologijos ir socialinio darbo fakultete. Iš  dešinės  sėdi: L.Leonavičienė, B. Zaveckienė, V. Mickuvienė. Antroje eilėje stovi A. Dievokaitytė, D. Matlauskaitė, K. Traškevičius, K.Balickas, V. Balickienė, A.Šidlauskaitė, K.Vasiliauskaitė, L. Lazdauskienė [ntrk. Ant. Gudelevičius]

[2 ntrk. Gediminas Zemlickas]. Konferencijos  pranešėjai ir organizatoriai

3 ntrk. Draugijos archyvas. Rašome Donelaičiui. Konkurso finalinė šventė.