Prisimenant lietuvių kalbos puoselėtoją Gotfrydą Ostermejerį
2022-12-27

Gotfrydas Ostermejeris gimė 1716 m. balandžio 20 d. Marienburge, Vakarų Prūsijoje. Jo tėvas Baltazaras Gotlibas Ostermejeris buvo odininkas. Gotfrydas Ostermejeris tėvo buvo ruošiamas odininko profesijai ir praktikai buvo atiduotas to amato meistrui, bet šis, pastebėjęs vaiko gabumus, patarė tėvui leisti Gotfrydą į mokyklą. 1728–1736 m. G.Ostermejeris mokėsi Torūnės gimnazijoje, o 1737–1740 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją.
Norėdamas kunigauti Mažosios Lietuvos lietuviškose parapijose, jis lietuvių kalbos seminare ėmė mokytis lietuvių kalbos. Dar studijuodamas, du kartus mokytojavo Verdainės (kaimo netoli Šilutės) parapinėje mokykloje. Čia jis lietuvių kalbos pramoko pas tuometį Verdainės kunigą Fabijoną Kalavą. 1744 m. Darkiemio apskrities Trempų bažnyčios globėjas ministras fon Gėrnė G. Ostermejerį pasikvietė į Trempus, 1752 m. jis buvo įšventintas į kunigus ir Trempuose (dabar – Novostrojevas) kunigavo iki savo amžiaus pabaigos.
G.Ostermejeris buvo grynas vokietis, bet patekęs tarp lietuvių ir vedęs kunigo Kalavos dukterį Oną Reginą sulietuvėjo, pamilo lietuvius ir jų kalbą, kurią ėmė vartoti net savo šeimoje. Jis buvo gana produktyvus tikybinės ir mokslinės literatūros puoselėtojas, rašė lietuvių ir vokiečių kalbomis. Ypač vertingi yra jo vokiški raštai, dėl kurių kitataučiai ėmė domėtis lietuviais ir lietuvių kalba.

G.Ostermejeris buvo Karaliaučiaus mokslinės karališkosios vokiečių draugijos narys, garbės narys. Bendradarbiavo jos tęstiniame leidinyje „Preussisches Archiv“, kuriame ir atskirais leidiniais vokiečių kalba paskelbė darbų iš prūsų ir lietuvių religijos, bažnyčios, kultūros istorijos, etnografijos ir mitologijos. Tyrė Mažosios Lietuvos raštiją.
Pirmoji jo knyga lietuvių kalba buvo iš vokiečių kalbos išverstas maldynas „Agenda“ – rinkinys maldų, kurias evangelikų kunigai skaito per pamaldas. Ji buvo parengta 1775 m., o išleista apie 1819 m., 1825 m. ir 1875 m. 1781 m. Karaliaučiuje išėjo vokiečių mistiko Tomo Kempiečio (1380–1471 m.) knygos „Širdingas pagraudenimas…“ vertimas.
Šią knygą iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė G.Ostermejeris, lėšų jai išleisti skyrė Karaliaučiaus pirklys Jonas Kristupas Cintijus, kilęs iš Šilutės (Šilokarčemos). Tais pačiais metais buvo išleistas giesmynas „Giesmės šventos bažnyčioje ir namie giedamos…“ Šiame giesmyne buvo 508 giesmės, surankiotos iš pirmesnių giesmynų, verstos bei sukurtos uošvio Fabijono Kalavos ir paties giesmyno sudarytojo G.Ostermejerio.
Vokiečių kalba G.Ostermejeris parašė lietuvių kalbos gramatiką „Neue littauische Grammatik“ („Nauja lietuvių kalbos gramatika“, 1791 m.), kurios skyriuje „Apie prozodiją“ pirmą kartą pateikė lietuvių poetikos taisykles. Kilus diskusijai dėl Gotfrydo Ostermejerio parengtų giesmynų, vokiečių kalba paskelbė savo nuostatas ginančią „Apologie des neuen littauischen Gesangbuches“ („Naujo lietuviško giesmyno apologiją“, 4 d., 1789–1791) ir kitų poleminių brošiūrų.
Vokiškuose periodiniuose leidiniuose Prūsijos archyvas („Preussisches Archiv“), Prūsijos žurnalas ir kituose G. Ostermejeris paskelbė apie 10 straipsnių įvairiomis temomis: apie lietuviškas Prūsijos mokyklas, lietuviškas parapijas, vietovardžius, senuosius prūsų dievus ir kt.
Monografijoje „Pirmoji lietuviškų giesmynų istorija“ (vok. „Erste littauische Liedergeschichte“, 1793) pateikta giesmynų istoriografija, leidimo ir turinio analizė, autorių biografijų žodynas. Dėl to G.Ostermejeris laikomas vienu iš lietuvių knygotyros pradininkų. Jis mirė 1800 m. kovo 13 d.

Nuotraukoje - Trempai, senoji klebonija dabar (2016)

Algis Vaškevičius