Penkioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei. Premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.
Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija. Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, mokslininkės pasiekimai ypatingai reikšmingi Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui: „Ši premija tarsi mūsų bendruomenės padėka už Neringai ir Kuršių nerijai svarbius darbus. Esame dėkingi gerbiamai profesorei už darbus tiriant, saugant ir visuomenei pristatant nykstančią kuršininkų kalbą, už rūpinimąsi Kuršių nerijos kultūriniu paveldu“.
Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė jau daug metų tiria Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną. Ji yra ir nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus.
2016 metais buvo įgyvendintas projektas ir prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės vadovautos tarptautinės mokslininkų grupės pastangomis parengtas skaitmeninis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninės kultūros archyvas. Tapo prieinamos gausios įvairių laikotarpių ir įvairiuose kraštuose išleistos publikacijos apie Kuršių nerijos kalbą, kultūrą, istoriją, be to, ten sukaupta itin vertingos archyvų medžiagos, filmų garso įrašų, rankraščių, nuotraukų, žemėlapių ir kt.
Šiuo archyvu gali naudotis visi norintys, o jo sudarymo metu gimė režisieriaus Arvydo Baryso dokumentinis filmas apie kuršininkų kalbą „Išbarstyti žodžiai“, kurio kūrime didelį vaidmenį atliko prof. dr. D.
Kiseliūnaitė. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvių kalbos institutas išleido prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės monografiją „Kuršių nerijos kuršininkų kalba. I dalis. Fonetika ir fonologija“. Joje pateiktas pradinis Kuršių nerijos kuršininkų kalbos fonetinių ir fonologinių ypatybių tyrimas, atliktas remiantis mokslininkės surinktais garso įrašais, kurių didžiąją dalį sudaro 1980-2014 m. išeivijoje surinkta medžiaga iš Kuršių nerijos gyventojų, kurių gimtoji kalba buvo kuršininkų.
Daug metų profesorė vargonuoja Nidos evangelikų-liuteronų bažnyčioje liturginių apeigų metu, yra aktyvi neringiškių evangelikų-liuteronų bažnytinės bendruomenės narė, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva” narė.
D. Kiseliūnaitė 2022 metais buvo apdovanota K. Donelaičio medaliu “Širdings brolau” už Kristijono Donelaičio kūrybos skaitymus, paskyros „Skaitome Donelaitį“ sukūrimą ir puoselėjimą, ilgametį lietuvių kalbos ir kultūros bei Mažosios Lietuvos tarmių ir toponimų tyrinėjimus, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą.
Profesorę kalbinome 2022 metų pabaigoje ketvirtajam tų metų “Donelaičio žemės” žurnalo numeriui. „Dėmesio Donelaičiui niekada nebus per daug. Mes dar jo kaip dera neįvertinome. Pirmiausia reikia jį skaityti, o ne šiaip apie jį plepėti. Todėl ir įkūriau Facebook’e grupę, kad kartu su bendraminčiais lėtai, po eilutę, po kelias įsiskaitytume ir suvoktume kiekvieną teksto žodį. Beje, labai pravartu jį skaityti balsu – hegzametras geriau sugula”, -- tuomet sakė ji.
Penkioliktosios M. L. Rėzos vardo premijos, kurios dydis 3 tūkstančiai eurų įteikimo iškilmės bus surengtos 2024 metų sausio 6 dieną 13 val. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje, minint 248-ąsias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines, apie tai dar rašysime.
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Nacionalinėje dailės galerijoje metams baigiantis buvo įteiktos 2023 metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
„Kultūra nėra tik kažkokia uždara teritorija, į kurią patenkama su bilietu ar leidimu. Kultūra yra visas valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis aprėpianti vertybė. Kūrėjai nori ir turi būti reikalingi visuomenei. Tai ir yra tas kelias, į kurį turime orientuotis savo valstybėje“, – sveikindamas laureatus sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Šiemet Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui įteikta Vaidui Šeferiui – už ilgamečius Kristijono Donelaičio rašytinio palikimo tyrimus.
M. Mažvydo premija, įsteigta LR Kultūros ministerijos, teikiama nuo 1996 m. už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui. Premijos tikslas – įvertinti geriausius Lietuvos literatūros, kalbos istorijos, kultūros bei knygotyros tyrinėjimus ir studijas, jų išleidimą ir/ar šaltinių publikavimą. Premija skiriama pavieniams asmenims arba autorių kolektyvams už reikšmingus pastarųjų penkerių metų mokslinius darbus. Dabar ji siekia 2200 eurų.
Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras doc. Vaidas Šeferis studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (1993–1999), Vienos universitete, Austrija (1999–2003). Jo moksliniai interesai: XVIII–XIX a. lietuvių literatūros istorija; Kristijono Donelaičio, Jono Basanavičiaus rašytinio palikimo tyrimai ir edicija; interpretacinės semantikos teorija ir taikymas; lietuvių kalbos dėstymas negimtakalbiams.
Apgynęs habilitacinį darbą „Kristijono Donelaičio „Metų“ rišlumas“ (Masaryko universitetas, Brno, Čekija, 2018) bei išleidęs to paties pavadinimo monografiją, kartu su Miku Vaicekausku jis rengia K.Donelaičio raštus.
Mokslininkas dirba Čekijos Brno Masaryko universitete, dėsto lietuvių kalbą studentams, taip populiarindamas K. Donelaitį, taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos institute yra Tekstologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas.
V. Šeferis ne tik daug metų tyrinėja K.Donelaičio gyvenimą ir kūrybą, bet aktyviai ją propaguoja skaitydamas „Neregėtas Donelaitis: nauji donelaitikos atradimai“, „Kristijono Donelaičio „Metai“ – tarp šnekamojo ir rašytinio teksto“ bei kitas paskaitas,
rašydamas „Kristijono Donelaičio kūryba čekų filologijos akiratyje“, „Kristijono Donelaičio „Metų“ kompozicijos problemos“ ir kitus straipsnius, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose ir susitikimuose.
Jis aktyviai dalyvauja išsamiuose K. Donelaičio rašytinio palikimo tyrimuose, kurių metu archyvuose atrasti keli šimtai unikalių dokumentų. Didžioji raštų dalis buvo iki šiol visiškai nežinoma. Tarp jų ir didžiausios vertės naujausias radinys – trys nauji K. Donelaičio autografai.
V. Šeferis 2021 metais už lietuvių kalbos ir kultūros populiarinimą, Kristijono Donelaičio kūrybos nagrinėjimą ir atminties puoselėjimą, raštų ir kitų leidinių rengimą, kūrybą, straipsnius spaudoje buvo apdovanotas K. Donelaičio medaliu „Širdings brolau”.
2022 metų vasarą pakalbintas „Donelaičio žemės” žurnalui jis teigė: „Man Kristijonas Donelaitis – nepaprastai įdomus tyrimų objektas, apie kurį gana daug šnekama įvairiomis patriotinėmis progomis, bet menkai tesidomima naujaisiais moksliniais šios srities atradimais. O asmenine prasme, „Metų“ pasaulis man labai artimas. Esu iš Tauragės, visai greta Prūsų Lietuvos, iš grynai liuteroniškos šeimos.
Skaitydamas „Metus“ tiesiog fiziškai girdžiu tos kalbos intonacijas, regiu žmonių gestus, matau kraštovaizdžio liniją – visa tai sukrito į mane ankstyviausios vaikystės metais, su visu tuo man lengviau eiti savo gyvenimo keliu. „Metus“ nuolat nešiojuosi su savimi”.
Sveikiname abiejų premijų nominantus ir linkime jiems toliau sėkmingai tęsti savo mokslinius tyrimus.
Algis Vaškevičius
