Prieš 120 metų, 1903 m. gegužės 17 d. Ariogaloje (Ariogalos vls., Kėdainių aps.) gimė Jurgis Hesas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Karo mokyklos VI laidos absolventas. Jurgis Hesas gimė tuomečio Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos Ariogalos filijos kantoriaus Hermano Heso šeimoje, kurioje augo su seserimis Ana ir Erna. Privačiai pasirengęs, nuo 1920 m. mokėsi Kauno realinėje gimnazijoje. Baigęs keturias klases, „tiesiai iš gimnazijos suolo“ 1922 m. kovo 24 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 3-ąjį dragūnų „Geležinio vilko“ pulką. Tų pačių metų rudenį buvo pasiųstas į Karo mokyklą.
1923 m. sausį kariūnas Jurgis Hesas dalyvavo Klaipėdos krašto sukilimo operacijoje, buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. 1924 m. rugsėjo 28 d. baigęs Karo mokyklą (VI laida) leitenanto laipsniu, J. Hesas buvo paskirtas į 6-ąjį pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulką 1-os kuopos jaunesniuoju karininku. 1926 m. rugpjūčio 30 d. drauge su 6-ojo pulko 1-o bataliono kariais ir grupe karininkų buvo perkeltas į 2-ąjį pėstininkų LDK Algirdo pulką, o rugsėjo 13 d. paskirtas į 2-ąjį ulonų LDK Birutės pulką, čia tarnavo 3-čio ir 4-o eskadrono jaunesniuoju karininku. Pastarajam daliniui priklausė iki savo tragiškos mirties.
1927 m. rugsėjo pradžioje leitenantas J. Hesas per atostogas atvyko paviešėti pas tėvus į Skaudvilę. Čia Hesų šeima įsikūrė po Pirmojo pasaulinio karo, tėvas, talkinamas namiškių, tarnavo Skaudvilės evangelikų liuteronų parapijos kantoriumi, turėjo sukaupęs turtingą namų biblioteką.
Nelemtai sutapus, rugsėjo 9 d. Tauragėje kilo kairiųjų pučas, vadinamasis plečkaitininkų sukilimas, išplitęs ir į kai kurias kitas Tauragės apskrities vietoves. Pasklidus žiniai, jog maištininkai gali mėginti užimti Skaudvilę, leitenantas J. Hesas ėmėsi telkti vietos šaulius puolimui atremti ir Skaudvilės prieigose prie Ančios įrengė užkardą. Tuo metu iš Klaipėdos ir Šiaulių atsiųsti Lietuvos kariuomenės daliniai pučą Tauragėje numalšino, vienas skyrius tvarkai užtikrinti autobusu išvyko į Skaudvilę. Skaudviliškiams ir atvykusiems kariams vieniems kitus palaikius maištininkais, kilusioje sumaištyje leitenantas Jurgis Hesas per klaidą buvo nukautas... 
Leitenanto J. Heso žūties aplinkybes kraštotyrininkas Edmundas Mažrimas knygoje „Tauragės istorinės kapinės“ (Tauragės kultūros centras, 2016) aprašo taip: „Kai iš Tauragės pusės pro Pužus Skaudvilės link atvažiavo kariuomenės būrys malšinti įtariamo sukilimo šiame miestelyje, Jurgio Hesso vyrų būrys ir atvykęs būrys nuo Tauragės susišaudė. Abu apsiginklavę kareivių būriai nepažino vieni kitų. J. Hessas, norėdamas, kad nebūtų bereikalingo kraujo praliejimo, ėmėsi iniciatyvos. Paėmęs baltą vėliavėlę nuo tos vietos, kur stovėjo jo būrys, ėjo į pakalnę link Ančios upelio dėl derybų su kariuomenės būriu. Kai J. Hessas priėjo Ančios upelio tiltą, čia jis buvo nušautas. Tik po to kariuomenės būrys, atvykęs nuo Tauragės pusės, suprato, kad čia įvyko nesusipratimas, Skaudvilėje sukilėlių nebuvo. Taip, per nesusipratimą, buvo nušautas Lietuvos kariuomenės leitenantas.“
Vos dvidešimt ketverių leitenantas Jurgis Hesas rugsėjo 11 d. po pietų su kariška pagarba iškilmingai palaidotas Tauragės miesto kapinėse evangelikų liuteronų plote. Žurnale „Karys“ (1927 m. Nr.40 (436), p.366) šalia J. Heso nekrologo buvo išspausdintas Kazio Polileikos (1894–1945) eilėraštis „Žuvusiam leitenantui Hessui“:
Dar vakar ėjai ir svajojai,
Kaip reik jaunam gyventi,
Bet vargšas nežinojai,
Prie ko reik pasirengti.
Bet matyti, kad skirta
Tau buvo likimu
Paguldyti jauną galvą
Prie tėviškės namų.
Išgirdęs kovos trimitą,
Ilgai tu negalvojai,
Kaip tikras Tėvynės sūnus
Drąsiai tu kovon stojai.
Ir puolei ant šaltos žemės
Už mylimą Tėvynę
Ir tavo krauju apsiliejo
Peršauta krūtinė.
Kur nebūsim, ką nedarysim,
Mes visi ulonai –
Tos tavo mirties neužmiršim
Ir gerbsim tave amžinai.
Antrojo pasaulinio karo metais, 1944 m. vasarą, artėjant antrai sovietų okupacijai, kantorius Hermanas Hesas su dukterimis (žmona jau buvo mirusi) pasitraukė į Vakarus. Lietuvoje nelikus leitenanto Jurgio Heso artimųjų, nebeprižiūrimas kapas nyko. Tik apie 2019 m. aktyvaus visuomenininko, Tauragės kultūros centro Kultūros paveldo tarnybos vadovo E. Mažrimo (1954–2019) iniciatyva J. Heso antkapinis paminklas buvo kapitališkai renovuotas. 2023 m. sausio 17 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Kęstutis Pulokas
Ulonų leitenantas Jurgis Hesas
Renovuotas Jurgio Heso antkapinis paminklas Tauragės senosiose kapinėse, 2023 m. balandžio 4 d.
Broniaus Rudžio nuotraukos
