Prieš 120 metų, 1903 m. sausio 26 d. Stučiuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) gimė Erikas Mačkus, Lietuvos kariuomenės savanoris, pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas.
E. Mačkus augo gausioje ūkininkų Mikelio ir Marinkės (g. Dovilaitės) Mačkų šeimoje, kurioje didele vertybe laikyta lietuviška spauda – knyga ir laikraštis. Tėvas Mikelis Mačkus (1864–1940) buvo Dievo žodžio sakytojas, greta ūkininkavimo vertėsi siuvėjo amatu; per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus sodybai Stučiuose, įsikūrė Doviluose, po karo ėjo Dovilų seniūno pareigas.
Pradžios mokyklą E. Mačkus lankė gimtuosiuose Stučiuose, vėliau mokėsi Klaipėdoje. Baigęs vokiečių gimnazijos keturias klases ir Karo milicijos mokyklą (III laida), – tebegriaudžiant Pirmajam pasauliniam karui, kuriame žuvo du vyresnieji broliai iš tėvo pirmos santuokos su Marinke Jurgaityte, – dar būdamas nepilnametis, 1918 m. sausio 20 d. savanoriu įstojo į Vokietijos kariuomenę, tarnavo pėstininkų pulke, kovėsi Vakarų fronte, buvo sužeistas durtuvų kautynėse antrajame Marnos mūšyje.
Po karo grįžęs į gimtinę E. Mačkus apie metus talkino tėvų ūkyje Doviluose, o 1920 m. lapkričio 22 d., perėjęs sieną į Didžiąją Lietuvą, stojo savanoriu į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę, buvo paskirtas 1-o savanorių pulko 7-os kuopos eiliniu. 1921 m. lapkričio 13 d. perkeltas į Kauno komendantūrą, toliau lavinosi lankydamas Suaugusiųjų kursus. 1922 m. lapkričio 9 d. įstojo į Karo mokyklą. 1923 m. sausį dalyvavo Klaipėdos krašto sukilimo operacijoje.
1924 m. rugsėjo 27 d. baigęs Karo mokyklą (VI laida) jaunesniojo leitenanto laipsniu, E. Mačkus buvo paskirtas į 7-ąjį pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulką 2-os kuopos jaunesniuoju karininku. 1925 m. sausio 6 d. perkeltas į 6-ąjį pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulką 2-os kuopos, vėliau mokomosios kuopos jaunesniuoju karininku. 1925 m. gegužės 29 d., eidamas tarnybines pareigas (pulko budėtojas) prie Lenkijos sienos, buvo sunkiai sužeistas – Alytuje iš pasalų užpultas jodamas per tiltą, peršauti plaučiai.
1925 m. rugpjūčio 25 d. E. Mačkus buvo paskirtas į Karo aviacijos mokomąją oro eskadrilę ir rugsėjo 21 d. priimtas tikruoju aviacijos kursų klausytoju. Kursus sėkmingai baigė 1926 m. birželio 26 d. ir liepos mėnesį buvo paskirtas į 3-ią eskadrilę oro žvalgu. 1926 m. spalio 1 d., pačiam prašant, išleistas į atsargą. 1927 m. vasario 17 d. vėl buvo priimtas į karo aviaciją 3-ios eskadrilės oro žvalgu. 1927 m. liepos 20 d. baigęs pilotų kursus, paskirtas 4-os oro eskadrilės karo lakūnu. Po devynių dienų su lėktuvu LVG C VI nukrito, sunkiai susižeidė, iki spalio 1 d. gydėsi pietų Prancūzijoje. 1927 m. spalio 14 d. paskirtas 1-os eskadrilės Aukštojoje Fredoje, Kaune, karo lakūnu. Eskadrilėje visą laiką skraidė čekoslovakišku vienviečiu naikintuvu Letov Š-20 „Šmolek“. 
1928 m. Erikas Mačkus apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio ir Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medaliais.
Nuo 1929 m. sausio 16 d. Erikas Mačkus buvo eskadrilės adjutantas ir raštvedys, 1929 m. lapkričio 23 d. pakeltas į aviacijos vyresniuosius leitenantus. 1930 m. jam suteiktas II eilės karo lakūno vardas. 1931 m. sausio 1 d. pagal Karininkų laipsnių įstatymą vyr. leitenanto laipsnis pakeistas į leitenanto.
1930 m. balandžio 16 d. vyr. leitenantas E. Mačkus buvo perkeltas ypatingų reikalų karininku prie Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininko ir paskirtas Lietuvos karo atašė Vokietijoje Kazio Škirpos (1895–1979) adjutantu Berlyne. Šias pareigas ėjo iki 1931 m. balandžio 1 d.
1931 m. gegužės 1 d. leitenantas E. Mačkus grįžo tęsti tarnybos karo aviacijoje Kaune, čia 1931 m. gegužės 12 d. jam suteiktas I eilės karo lakūno vardas.
Klaipėdiškis lakūnas E. Mačkus buvo gerbiamas tarnybos draugų ir kraštiečių, laikytas vienu gabesniųjų ir drąsesniųjų to meto lakūnų, turėjęs nemažą skraidymo patirtį. Pasakojama, kad praskrido po Aleksoto tiltu Kaune, o skrisdamas pro tėviškę, apsukdavo kelis ratus virš Dovilų ir mamai išmesdavo puokštę gėlių.
Per savo tarnybą E. Mačkus patyrė keturias sunkias avarijas, paskutinioji dvidešimt aštuonerių lakūną ištiko netrukus po grįžimo į karo aviaciją, artėjant numatytai vestuvių datai...
1931 m. gegužės 16 d., šeštadienį, apie 11 val. karo lakūnas E. Mačkus iš Kauno aerodromo lėktuvu Letov Š-20 išskrido vykdyti patruliavimo užduoties bei lavinti lakūno sugebėjimų, atliekant skraidymo pratimus. Lėktuvui pakilus maždaug į 1,5–2 km aukštį, ties Veiverių miesteliu, Skriaudžių kaimu, spėjama, sugedo lėktuvo variklis. Lakūnas sklęsdamas bandė lėktuvą nutupdyti, tačiau aplinkui nebuvo patogios vietos.
Netoli Marijampolės plento, kur nukrito lėktuvas, iš vienos pusės buvo pelkė, o iš kitos – grioviai ir krūmokšniais apaugusi vietovė. Pastebėjęs aikštelę, bandė atlikti posūkį, kurio metu lėktuvas pateko į suktuką ir nevaldomas nukrito, šonu rėždamasis į žemę. Pirmasis į nelaimės vietą atskubėjo aviacijos ltn. Jonas Adomaitis, tačiau lakūną ltn. E. Mačkų rado nebegyvą po lėktuvo nuolaužomis.
Karo lakūnas ltn. E. Mačkus iškilmingai palaidotas Kauno miesto kapinių šiaurinėje dalyje, karių evangelikų sektoriuje. Karstas į kapines iš aviacijos dalies vežtas specialiai parengtu katafalku – lėktuvu. Kapą žymėjo tradicinis karo aviatorių kryžius iš dviejų sukryžiuotų propelerių. Senosios Kauno kapinės sunaikintos 1959 m., sovietų okupacijos metais.
Lakūno žūties 80-osios metinės 2011 m. gegužės 15 d. buvo iškilmingai paminėtos Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčioje sekmadienio pamaldose (kun. Liudvikas Fetingis). Po pamaldų ant 1995 m. giminės susigrąžinto Mačkų namo Lašupio g.4, priešais bažnyčią, buvo atidengta Eriko Mačkaus atminimo lenta.
Minėjimo metu E. Mačkaus garbei lėktuvu virš Dovilų sklandė Šilutės aeroklubo pilotas Ramūnas Jurkštas. Jis metė gėlių puokštes, kaip tai darydavo įžymusis doviliškis. Tais pačiais metais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Eriko Mačkaus vardu pavadinta gatvė Dovilų miestelio pakraštyje. Dovilų etnokultūros centro atstovai užsiminė, kad surinkus medžiagą, apie Mačkų giminę derėtų išleisti knygą...
2016 m. liepos 6 d. Doviluose švenčiant Lietuvos Valstybės dieną, prisimenant E. Mačkaus žūties 85-ąsias metines, jį skrydžiu pagerbė doviliškis Dainius Zokas.
Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, 2018 m. lapkričio 8 d. Doviluose šalia skulptūrinės kompozicijos „Dovilano žvaigždė“ Lietuvos šimtmečio ąžuolyno parke pasodintas E. Mačkaus atminimo ąžuolas. Vardiniais ąžuolais čia taipogi pagerbtas Dovilų evangelikų liuteronų parapijos ilgamečio kunigo Ferdinando Radtkės (1866–1939) ir tautodailininko Vytauto Majoro (1930–2006) atminimas.
Kęstutis Pulokas
Ltn. Erikas Mačkus
Lietuvos karo aviacijos lakūnas Erikas Mačkus lėktuve Letov Š-20
Viena iš užuojautų dėl Eriko Mačkaus mirties, paskelbta dienraštyje „Lietuvos aidas“, 1931 m. gegužės 19 d. Nr.110
