Šį kartą skaitytojus norime supažindinti su Kristijono Donelaičio “Metų” vertėju į vokiečių kalbą, vokiečių kunigu Johannu Gottfriedu Schneideriu. Jo naujai išversti “Metai” pirmą kartą pasirodė 2017 metais, o 2021 metų sausio pabaigoje Vokietijoje išleistas pakartotinis „Metų“ vertimo tiražas. Vertėjas labai džiaugėsi, kad „Metai“ pasklido tarp vokiškai skaitančių žmonių, prisireikė to papildomo tiražo.
J.G.Schneideris - Vokietijos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas emeritas, gimęs 1931 metų gruodžio 2 dieną Silezijoje, Troitschendorfe. 1941-1945 metais jis mokėsi Giorlico humanistinėje gimnazijoje Augustum, 1951-aisiais baigė humanistinę Landshuto (Bavarijoje) gimnaziją. Jis studijavo teologiją, filosofiją ir Rytų Europos istoriją Heidelbergo ir Berlyno universitetuose, 1957-aisiais išlaikė bažnytinio mokytojo egzaminus ir pradėjo dirbti mokytoju II Berlyno gimnazijoje.
1963 m. jis išlaikė evangelikų liuteronų kunigo egzaminus ir pradėjo dirbti kunigu Berlin-Reinickendorf parapijoje, kur dirbo iki 1973 m., 1974-1994 m. dirbo kunigu Berlyno Zehlendorfo parapijoje, o 1994-2000 m. buvo vizituojančiu docentu Klaipėdos universitete evangelikų teologijos katedroje.
Nuo 2000 m. yra emeritas, gyvena Storkow/Mark mieste Vokietijoje. Nuo pat Lietuvos Respubli-kos Nepriklausomybės atkūrimo kunigas aktyviai dirbo Lietuvos valstybės naudai. Po 1991 m. sausio 13 d. įvykių iki 1994 m. J.G.Schneideris organizavo labdaringą veiklą: medikamentų ir slaugos reikmenų tiekimą iš Vokietijos į Lietuvą, dalį jų pats atvežė į Vilnių. Šia pagalba pasinaudojo daug Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios parapijiečių ir kiti Lietuvos piliečiai.
J.G.Schneideris savo veikla aktyviai prisidėjo prie Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių ryšių plėtojimo. 2017 m. Leipcigo knygų mugėje Lietuvos garbės svečio kolekcijoje buvo pristatytos dvi jo iš lietuvių į vokiečių kalbą išverstos knygos: K. Donelaičio knyga ,,Metai“ ir Ingės Lukšaitės knyga ,,Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje“. Abi knygas jis išvertė be atlyginimo.
J.G.Schneideris yra aktyvus Berlyno baltistų ratelio narys. 1992 ir 1993 metais jis į savo namus keliems mėnesiams buvo priėmęs gyventi dr. I.Lukšaitę, kad ji galėtų dirbti buvusio Karaliaučiaus archyvo fonduose, taip pat rėmė Berlyne vargonininko specialybės besimokančią Astą Kiaukaitę - Saldukienę.
J.G.Schneideris pasisiūlė neatlygintinai, savanoriškai tarnybai rengiant būsimus dvasininkus Lietuvoje. Nuo 1993 m. iki 2000 m. jis dirbo Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedroje, kur dėstė klasikinę Naujojo Testamento graikų kalbą, hebrajų kalbą bei kitas Naujojo Testamento disciplinas.
Prieš atvykdamas į Lietuvą, J.G.Schneideris išmoko lietuvių kalbą ir pradėjęs darbą Klaipėdos universitete, teologijos disciplinas dėstė studentų gimtąją (lietuvių) kalba. Šis darbas buvo ypač svarbus, nes Lietuvoje tuo metu nebuvo evangelikų teologų, kurie ne tik būtų galėję dėstyti Naujojo Testamento disciplinas, nebuvo ir Naujojo Testamento graikų kalbos specialistų evangelikų teologų.
Kunigas daug dėmesio skyrė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Evangeliškosios teologijos centro bibliotekos komplektavimui. Jo dėka biblioteką papildė baziniai teologijos studijoms reikalingi leidiniai, ne vienas tūkstantis egzempliorių knygų, kurias J.G.Schneideris labdaros keliu parūpindavo iš Vokietijos akademinių bibliotekų. Taip pat jis paaukojo universiteto reikmėms ir dalį savo asmeninės bibliotekos. Siekdamas, kad bibliotekos fondai būtų maksimaliai panaudojami, J.G.Schneideris neatlygintinai rengė papildomus vokiečių kalbos kursus, kuriuos galėjo lankyti ne tik Klaipėdos universiteto teologijos, bet ir kitų specialybių studentai bei dėstytojai.
J.G.Schneideris Lietuvoje vykdė ne tik mokslinę, pedagoginę veiklą, bet ir savanoriškai bei neatlygintinai dirbo studentų kapelionu, organizavo jiems reguliarias pamaldas, dirbo sielovadinį darbą. Vokietijos evangelikų Bažnyčios jam skirtas lėšas kelionėms kunigas paskyrė studentų iš nepasiturinčių šeimų paramai (pirko jiems maistą, neretai finansavo jiems būtinų rūbų ar avalynės pirkimą, o kelionių kaštus apmokėdavo iš savo asmeninių lėšų).
Dirbdamas Klaipėdos universitete, J.G.Schneideris vyko į Vilnių ir talkino Vilniaus liuteronų bendruomenei, padėjo susiformuoti įvairioms Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos veikloms (tarp jų paminėtina sekmadieninės parapijos mokyklos vaikams
įsteigimas).
Už Lietuvos ir Vokietijos kultūrinių ryšių plėtojimą, už labdaros organizavimą po 1991 m. sausio 13 d. įvykių, už dalykinę paramą, vystant Klaipėdos universiteto Teologijos katedrą ir evangeliškosios teologijos specialybę 2017 metais kunigas apdovanotas Ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Vokietijoje gyvenantis žurnalistas, publicistas Leoans Stepanauskas, su kuriuo kartu kunigas rūpinosi medikamentų labdara į Lietuvą, yra rašęs apie tai, kaip 2014 metais išgirdo, jog pasirodys naujas “Metų” vertimas į vokiečių kalbą.
“Artėjančios lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės (2014) tampa svarbia tema ir Vokietijos baltistų mokslinio susivienijimo „Baltistenkreis zu Berlin“ darbe. Gegužės 5 d. Berlyno Humboldtų universitete vykusios konferencijos (nuo 1964 metų jau net 111-os) džiugiausia žinia – kad XXI amžiuje poetą baltistikos mokslo gimtinėje Vokietijoje mėginama dar labiau priartinti prie skaitytojo – į vokiečių kalbą naujai verčiama poema „Metai“.
Po Liudviko Rėzos, Liudviko Pasargės devynioliktajame, po Hermanno Buddensiego dvidešimtajame šimtmečiuose šio darbo ėmėsi Gotfrydas Schneideris, kurio itin stipri legitimacija donelaitikai yra turbūt neatsitiktinė. Poeto ir vertėjo asmenybė artima pačiam K. Donelaičiui. G. Schneideris ilgus metus dirbo sielovadininko, evangelikų bažnyčios pastoriaus darbą.
Jis teologas-istorikas, kaip ir K. Donelaitis rūpinęsis rašyto ir ištarto žodžio talka dvasininko profesijai, gerai pažįstantis savo pirmtakų per šimtmečius nueitą kelią. Išgarsėjęs dar ir meile giesmei... Beje, naujasis poemos „Metai“ vertėjas pažįstamas ir lietuviams. profesorius keletą metų dėstė teologiją ir hebrajų bei graikų kalbas Klaipėdos universitete. Čia G. Schneideris greitai išmoko ir lietuvių kalbą.
Į minėtą konferenciją Berlyno Humboldtų universitete jis atsinešė jau įpusėtą K. Donelaičio kūrinio vertimą. Dar ir žinią, kad jį į leidybinį planą žada įtraukti viena šalies leidyklų. kodėl gi naujas „Metų“ vertimas vėl aktualus? Juk prieš pusamžį tai atliko H. Buddensiegas, talentingas žodžio meistras. G. Schneiderio argumentai: dinamiška vokiečių kalbos raida reikalauja vertimų atnaujinimo, jų perteikimo šiuolaikine kalba.
Dar vienas svarbus dalykas, – K. Donelaičio kūrybos vertėjas privalo mokėti ne dvi, o... tris „kalbas“. Pirmiausia tą kalbą, į kurią verčiama; taip pat tą, iš kurios verčiama (lietuvių). Galiausiai reikia išmanyti ir specifinę paties „Metų“ autoriaus kalbą. Tai savita kalba. Ji glaudžiai susieta su gyvenamu laikotarpiu, Tolminkiemio parapijos klebono K. Donelaičio apylinkių kalba, tuo žemės lopeliu, net kaimu, kurio (tokio, koks tuomet egzistavo) jau nė žymės neliko... Ir dar su dideliu paties poeto lingvistiniu novatoriškumu“, -- rašė L. Stepanauskas.
Pokalbis su vertėjui apie tai, kaip jis “atrado” Lietuvą, kokius darbus čia dirbo, kaip rūpinosi labdara, kodėl ėmėsi naujo “Metų” vertimo į vokiečių kalbą – kitame straipsnyje.
Algis Vaškevičius
Kunigo pagalba Lietuvai 1991 metų sausio dienomis.
Krikštas Kaune.
Asmeninio archyvo nuotraukos
