Kristijono Donelaičio draugija tęsia savo tradicijas – po pandemijos metų Vilniuje, Mokytojų namų Baltojoje salėje paminėtos 104-osios Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto pasirašymo metinės, taip pat įteikti K. Donelaičio medaliai „Širdings brolau“.
Jau rašėme apie tai, kad šioje salėje iš pradžių buvo surengtas draugijos narių visuotinis susirinkimas, o po pertaukėlės surengtas ir minėjimas, kuriame dalyvavo nemaža dalis draugijos narių ir svečių. Minėjimą pradėjo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“, vadovaujamas Vitalijos Brazaitienės. Ansambliečiai atliko keletą Martyno Mažvydo senovinių giesmių, kai kurios iš jų nuskambėjo pirmą kartą.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas perskaitė pranešimą „Mažoji Lietuva kovos ir interesų kovoje“, kuriame priminė, kad Tilžės Akto pasirašymą minime nuo 1998 metų lapkričio 30-osios. Jis kalbėjo apie Akto pasirašymo aplinkybes, minėjo ir Klaipėdos sukilimą, kurio 100-ąsias metines minėsime ateinančių metų sausio mėnesį. Visą pranešimą galima perskaityti ketvirtajame šių metų draugijos leidžiamo žurnalo „Donelaičio žemė“ numeryje.
V. Šilas užsiminė ir apie mįslingomis aplinkybėmis Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune neseniai atsiradusį Akto originalą. Apie tai apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo ir pats V. Šilas, ir K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, ir minėjimo svečias akademikas profesorius Domas Kaunas. Pasak pastarojo, tas Akto atsiradimas muziejaus archyvuose mįslingomis aplinkybėmis tikrai labai stebina, kaip ir faktas, kodėl jis atsirado būtent dabar.
Įdomų pranešimą konferencijoje perskaitė Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės narys, žinomas etninės kultūros puoselėtojas istorikas Virginijus Jocys. Jame pranešėjas kalbėjo, ką pavyko nuveikti aiškinantis
pirmosios lietuviškos knygos autoriaus M. Mažvydo biografijos faktus, kokie darbai šia linkme atlikti archyvuose ir kas dar laukia ateityje. Pirmasis tyrimo grupės posėdis, dėl pandemijos vykęs nuotoliniu būdu surengtas 2021 metų gegužę, kai aptarti laukiantys uždaviniai.
„Šiemet balandį turėjome antrą tyrimo grupės posėdį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurios vadovai palaiko mūsų darbą ir mato gilią prasmę jame. Mažvydiados plačiąja prasme baruose dar daug ką reikia nuveikti, ir tas darbas apima lituanistinį paveldą Mažojoje Lietuvoje bei daug kitų aspektų.
Labai svarbu yra vienoje vietoje išleisti visus M. Mažvydo darbus, raštus, su juo susijusius dokumentus, ir tikimės, kad iki 2027 metų, kai bus minimos pirmosios lietuviškos knygos – jo parašyto „Katekizmo“ 480-osios metinės tai bus padaryta“, -- sakė V. Jocys.
Po oficialiosios renginio dalies G. Skamaročius paskelbė, kad šių metų K. Donelaičio medaliai „Širdings brolau“ komisijos sprendimu skirti keturiems asmenims. Aktorius Vladas Baranauskas apdovanotas už ilgametį Kristijono Donelaičio atminties ir gimtosios aplinkos puoselėjimą, vaidmenis teatre, literatūrines programas pagal Kristijono Donelaičio kūrybą ir jo epochos laiką, prasmingą jaunimo ugdymą. Mažosios Lietuvos raštijos tyrėjai, vertėjai Liucijai Citavičiūtei medalis skirtas už ilgametį Kristijono Donelaičio, Danieliaus Kleino, Liudviko Martyno Gedimino Rėzos ir kitų Mažosios Lietuvos asmenybių gyvenimo bei jų kūrybos nagrinėjimą ir populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, straipsnius spaudoje.
Vilniaus universiteto docentei ispanei Carmen Caro Dugo medalis skirtas už Kristijono Donelaičio poemos „Metai“, Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų lietuvių kūrinių vertimus į ispanų kalbą, lietuvių kultūros sklaidą, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą, o klaipėdietė profesorė Dalia Kiseliūnaitė medaliu apdovanota už Kristijono Donelaičio kūrybos skaitymus, paskyros „Skaitome Donelaitį“ sukūrimą ir puoselėjimą, ilgametį lietuvių kalbos ir kultūros bei Mažosios Lietuvos tarmių ir toponimų tyrinėjimus, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą.
Į apdovanojimų ceremoniją negalėjo atvykti D. Kiseliūnaitė, dėl ligos nedalyvavo ir L. Citavičiūtė. K. Donelaičio draugijos pirmininkas G. Skamaročius medalį įteikė V. Baranauskui, kuris renginyje emocingai skaitė
ištrauką iš K. Donelaičiui skirtos poetinės kompozicijos. Aktorius, daug metų lydėjęs draugijos Šiaulių skyriaus narius į renginius Tolminkiemyje nuoširdžiai dėkojo už jo veiklos įvertinimą, jį sveikino ir ilgametė skyriaus vadovė Izolina Lingienė.
Apdovanojimu džiaugėsi ir C. C. Dugo, kuri šiemet sulaukė ir dar vieno labai svarbaus įvertinimo – jai už vertimus į ispanų kalbą skirta ir šv. Jeronimo premija, kasmet įteikiama geriausiems vertėjams. Dėkodama už įvertinimą „Metų“ vertėja sakė, kad nors nuo to vertimo praėjo jau nemažai laiko, bet kūrinys ir pats K. Donelaitis, kurio memorialinį muziejų ir kapą Tolminkiemyje jai pavyko aplankyti prieš kelerius metus jos vis dar „nepaleidžia“.
Renginyje taip pat kalbėjo ir daugiau jo dalyvių, buvo galima apžiūrėti parodėlę, kurioje pristatyti visi iki šiol išleisti 240 laikraščio, o vėliau žurnalo „Donelaičio žemė“ numerių. Bendravimas vėliau tęsėsi ir prie arbatos puodelio, jo metu netrūko įvairių prisiminimų ir planų aptarimų. Išsamų straipsnį apie šį įsimintiną renginį kviečiame skaityti ketvirtajame šių metų "Donelaičio žemės" žurnalo numeryje.
Algis Vaškevičius
Po apdovanojimo medaliu (iš kairės) V. Baranauskas, G. Skamaročius ir C. C. Dugo.
Minėjime prie apskrito stalo diskutuoja (iš kairės) V. Šilas, G. Skamaročius ir D. Kaunas.
Vilniaus mokytojų namų kolektyvas „Tyklė“ atliko keletą senovinių giesmių.
Parodoje – iki šiol išleisti „Donelaičio žemės“ numeriai.
.
Autoriaus nuotraukos
