Vertėją, humanitarinių mokslų daktarę, Antikos literatūros tyrinėtoją Dalią Dilytę-Staškevičienę neabejotinai galima laikyti ir Lietuvoje geriausia Kristijono Donelaičio gyvenimo bei kūrybos žinove.
2016 metais jai buvo skirta Lietuvos mokslo premija Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus - ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“. Jame mokslininkė atskleidė K. Donelaičio ir pasaulinio garso kūrinių sąsajas, įrodė, kad jis gyveno intensyvų intelektualinį kūrėjo gyvenimą.
Iki šiol nebuvo aiškiai atskleista sąsaja tarp K. Donelaičio kūrybos ir Antikos bei vėlesnės europinės literatūros. D. Dilytė-Staškevičienė aptiko antikinės filosofijos atspindžių poemoje „Metai“, kurioje gvildenamos panašios mintys kaip ir Cicerono, Senekos, Plutarcho veikaluose.
D. Dilytė parašė straipsnių apie antikinę literatūrą ir kultūrą, išvertė Tacito („Analai“ 1972 m.), Senekos („Laiškai Lucilijui“ 1986 m. 2 leid. 1999 m., „Diatribės“ 1997 m.), Tibulo („Elegijos“ 1993 m.), Cicerono, Tertuliano, Eriugenos, Erazmo Roterdamiečio, M. Liuterio, F. Melanchtono ir kitų veikalų ištraukas, 2016 metais ji išleido ir romaną „Filosofo žmona“.
2005 metais ji išleido monografiją „Kristijonas Donelaitis ir Antika“, 2014 m. pasirodė jos knyga „Kristijono Donelaičio pasakėčios“, jos rūpesčiu išleisti “Metai“ su sunkesnių žodžių paaiškinimais ir sukirčiuotu tekstu, o šiemet ji išleido knygą „Kristijono Donelaičio kūrybos ir jos sklaidos atodangos“.
Skaitytojams siūlome autoriaus pokalbį su dr. Dalia Dilyte, kuriame jos klausėme, kaip atsitiko, kad ji „atrado“ K. Donelaitį, kuo svarbūs jo „Metai“ ir pasakėčios, ir kaip elgtųsi poetas, jei gyventų mūsų dienomis.
Autoriaus nuotrauka.
Maloniai kviečiame klausytis:
Algis Vaškevičius
