|
|
|
Kristijono Donelaičio aikštės atnaujinimas: bus tiesiami „tiltai“ tarp epochų ir žmonių
2026-01-16
 Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi ypatingam žingsniui – prikelti naujam gyvenimui vieną jautriausių miesto viešųjų erdvių – Kristijono Donelaičio aikštę. Šis projektas ne tik atgaivins istoriškai svarbią vietą, bet ir taps prasmingu Klaipėdos 2026 metų – Socialinės atsakomybės metų – ženklu, atliepiančiu miesto siekį kurti žmogui atvirą, įtraukią ir pagarbią aplinką.
„Tikimės, kad formalumai sklandžiai praeis ir greitu metu galėsime inicijuoti viešuosius pirkimus bei pradėti rekonstrukcijos darbus. Tačiau tai nėra vien techninė rekonstrukcija – tai pagarbus dialogas su praeitimi ir atsakingas žvilgsnis į ateitį. Socialinės atsakomybės metais ypač svarbu rūpintis miesto erdvėmis, kurios jungia žmones, skatina bendrystę ir leidžia kiekvienam atrasti ramybę – tikiu, kad K. Donelaičio aikštė leis susitikti su istorija bei pajusti Mažosios Lietuvos dvasią. Atsisakę buvusiuose projektuose numatytų triukšmingų komercinių elementų, tokių kaip lauko kavinės, renkamės išlaikyti aikštės rimtį ir švarą. Matau šią vietą kaip naują, kartu su Klaipėda verčiamą, istorijos puslapį, kuriame ši mūsų Klaipėdos erdvė vėl taps gyva, matoma ir brangi kiekvienam“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
|
DONELAIČIO DRAUGIJA - LIETUVOS BIČIULIAI. BENDRYSTĖ SU SUOMIJA TURI TĘSTIS
2025-12-29
 Šių metų pabaigoje sutampa kelios reikšmingos datos susijusios su Suomija. Gruodžio 6 d. Suomija šventė Nepriklausomybės 108-ąsias metines, gruodžio 24 d. buvo 135-osios daug Lietuvai ir Suomijai nusipelniusio Augustino Marganavičiaus (1890–1976) gimimo metinės, šiais metais minimos „Lietuvos ir Suomijos draugijos“ bei jos bičiulės „Donelaičio draugijos-Lietuvos bičiuliai“ (Donelaitis-seura Liettuan ystavat ry) 35-osios metinės. Tai paskatino grupę „Lietuvos-Suomijos draugijos“ narių ir rėmėjų aplankyti Helsinkį. Š. m. gruodžio 11-12 d. ten viešėjo Lietuvos ir Suomijos draugijos Kauno skyriaus koordinatorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas doc. dr. Romualdas Povilaitis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojas dr. Raimundas Kaminskas bei Kauno evengelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
|
Prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga
2025-12-23
 Kultūros vakaras skirtas vieno žymiausių lietuvių architektų restauratorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-erių metų sukakčiai paminėti.
Kazys Napaleonas Kitkauskas – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas (1993–2002 m.). Viena svarbiausių N. Kitkausko tyrimų krypčių buvo architektūros istorija. Be kitų objektų, mokslininkas tyrinėjo Vilniaus katedrą, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, 1995–2005 m. buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto moksliniu vadovu, taip pat dalyvavo tiriant, projektuojant ir steigiant Kristijono Donelaičio memorialą ir muziejų Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose. Parašė daug mokslinių straipsnių ir knygų architektūros istorijos tyrimų tema.
Kultūros vakare dalyvaus ir prisiminimais apie senosios Lietuvos architektūros tyrimus, paveldo išsaugojimo iššūkius, memorialo bei muziejaus Tolminkiemyje steigimą, Valdovų rūmų atkūrimo projektus dalysis Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, draugijos „Pilis“ pirmininkas Edmundas Kulikauskas, buvęs Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašūnas ir kiti.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
|
Didžiojo prūsų sukilimo 765-mečio bei Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 107-mečio iškilmingas minėjimas Vilniuje
2025-11-21
 Kristijono Donelaičio draugija
Mažosios Lietuvos reikalų taryba
2025 m. lapkričio 28 d., 16.30 val.
k v i e č i a m e į
Didžiojo prūsų sukilimo 765-mečio bei
Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 107-mečio
i š k i l m i n g ą m i n ė j i m ą
Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje
(Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
Vakaronės metu taip pat:
• išklausysime pranešimus:
• „Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena“, Kęstutis Pulokas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas;
• „Nuo misionieriaus Vaitiekaus iki Tilžės Akto“, Gintaras Skamaročius, Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas;
• Knygos „Mažosios Lietuvos knygų namai“ pristatymas, habil. dr. Domas Kaunas.
• įteiksime Kristijono Donelaičio medalius „Širdings brolau“;
• klausysimės Mažosios Lietuvos tautosakininko Viliaus Kalvaičio užrašytos istorinės ir kitų ansamblio „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė) atliekamų dainų.
|
|
|
|
Kviečiame siūlyti kandidatus apdovanojimui
2025-11-08
 Kristijono Donelaičio draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija, jau 11-ą kartą vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.
Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.
Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrenka 7 asmenų komisija.
Šiemet ir vėl numatyta apdovanoti šiuo medaliu 2-3 asmenis.
Apdovanojimas atminimo medaliu yra skiriamas už:
1. Kristijono Donelaičio asmenybės ir jo kūrybos tyrinėjimą, įamžinimą ir populiarinimą;
2. Lietuvos ir užsienio šalių institucijų, o ypač Lietuvos ir Karaliaučiaus srities bendruomenių, visuomeninių organizacijų bendradarbiavimo kultūros ir švietimo srityje skatinimą ir plėtojimą,
3. Lietuvių kultūros užsienyje tyrinėjimą, įamžinimą, lietuvių kultūrinę ir kūrybinę veiklą;
4. Indėlį plėtojant lietuvių kalbos mokymą(si) užsienyje.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Naujienos 6 - 10 / 462
|
