Konferencijoje „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste" – aktualūs klausimai
2022-12-13

Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją, kuri šiemet buvo pavadinta „Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste". Joje perskaityta daug įdomių pranešimų, pasidalinta naujienomis apie mūsų tautiečių padėtį Karaliaučiaus krašte, kartu paminėtas ir žurnalo “Donelaičio žemė” 30-metis.

Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės. Vėliau visi rinkosi Marijampolės savivaldybės tarybos posėdžių salėje, kur buvo surengta visų iki šiol išleistų “Donelaičio žemės” numerių paroda.

Ištrauka iš K. Donelaičio “Metų” poemos “Žiemos rūpesčių” visus pasveikino draugijos vadovė Vida Mickuvienė, o lietuviškas tautines dainas atliko Eglė Alenskaitė, Dalia Venckienė ir Titas Mockevičius.  Jau pats pirmas konferencijos pranešimas “Kas šiandien trukdo geriau suprasti Donelaitį?”, kurį skaitė gerai žinomas istorikas profesorius, Lietuvos išeivijos instituto direktorius ir daugelio knygų autorius Egidijus Aleksandravičius buvo ir labai įdomus, informatyvus, ir diskusinis.

Mažosios Lietuvos enciklopedijos leidėjui Martynui Purvinui – 75-eri
2022-12-12

Rytoj, gruodžio 13 dieną Mažosios Lietuvos bičiuliui ir tyrinėtojui, architektui, etnografui  Martynui Purvinui sukanka 75-eri metai. Šiemet minimas ir jo senųjų Lietuvos istorinių kaimų tyrinėjimų 50-metis. Apie tai, kaip paminėtos šios sukaktys ir kokį savo darbą jubiliatas laiko svarbiausiu, kviečiame skaityti naujausiame, gruodžio mėnesio  “Donelaičio žemės” žurnalo numeryje, o šįsyk skaitytojams siūlome  dr. Raimundo Kaminsko straipsnį apie M. Purviną ir jo darbus.       

Tūkstantmečius lietuviškos žemės gyvavo kaip kaimiškas kraštas. Išsivadavus iš okupacijų gniaužtų paaiškėjo, kad miestiškosios Vakarų šalys daug geriau ištyrusios savą kaimiškąją praeitį nei ilgai visokių bėdų žlugdoma Lietuva.

1972 m. vasarą savo ilgamečius senųjų kaimų tyrimus pradėjo doc. dr. Martynas Purvinas, už tų darbų ciklą pelnęs valstybinę J.Basanavičiaus, dr.Vydūno (Kanada), Martyno Jankaus, Ievos Simonaitytės, "Sidabrinės nendrės" (Šilutė) premijas (kartu su ilgamete talkininke žmona Marija Purviniene), Pagėgių garbės piliečio vardą.

Mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė Mažajai Lietuvai atidavė 20 savo darbo metų
2022-12-11

Tęsiame pažintį su K.Donelaičio medalio „Širdins brolau“ laureatais. Šįsyk – dar iki karo Ukrainoje parengtas pokalbis su  mokytoja Emilija Algaude Bukontiene, kuri medaliu buvo apdovanota už lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymą, lietuviškos tapatybės stiprinimą Mažosios Lietuvos Ragainės (Nemano) rajone nuo 1998 iki 2017-ųjų metų, straipsnių rengimą „Donelaičio žemei“ ir kitiems leidiniams. Apie tai, kokia padėtis su lietuvių kalbos mokymu Karaliaučiaus krašte dabar, vykstant Rusijos invazijai Ukrainoje, jau netrukus taip pat parašysime mūsų svetainėje. 

- Prisistatykite mūsų žurnalo skaitytojams, papasakokite apie save.

- Esu aukštaitė iš vidurio Lietuvos. Baigiau Šeduvos vidurinę mokyklą, tuomečiame Pedagoginiame institute įgijau lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Dirbau Šilalės ir Tauragės mokyklose mokytoja, direktoriaus pavaduotoja, Švietimo skyriuje. 1998 metais pradėjau dirbti Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašto Ragainės rajono Kraupiško (Uljanovo) vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo mokytoja.

Kaip suradau šią mokyklą? Su Tauragės mokytojais važiavome į Tolminkiemį. Šviesaus atminimo mokytoja Zenona Jurevičiūtė, dirbusi Būdviečių (Malomožaisko) vidurinėje mokykloje, paklausė, ar nenorėčiau dirbti Karaliaučiaus krašte. Sustojome Kraupiške (Uljanove). Mokiniai, pamatę didelį autobusą, su mumis sveikinosi vokiškai, parodė, kur gyvena direktorius. Nuėjome į namus, jis papasakojo apie mokyklą ir sutiko, kad būtų dėstomas lietuvių kalbos fakultatyvas.

Fizikas, didžiąją gyvenimo dalį atidavęs Mažajai Lietuvai
2022-12-08

Tęsiame pažintį su K. Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureatais. Minint Tilžės akto pasirašymo 100-ąsias metines, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Povilas Šilas buvo apdovanotas šiuo  medaliu „Širdings brolau“ už ilgametį Mažosios Lietuvos tyrinėjimą, renginių organizavimą, istorinės atminties saugojimą, knygų ir kitų renginių rengimą bei bendraautorystę rengiant leidinius ir straipsnius Mažosios Lietuvos temomis.

- Esate inžinierius, baigėte fizikos mokslus Vilniaus universitete. Kaip atsitiko, kad susidomėjote Mažąja Lietuva, jos istorija ir asmenybėmis?   

- Baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, Vilniaus radijo komponentų gamykloje ėmiau dirbti inžinieriaus darbą. Ten susidomėjau sportiniu turizmu, kelionėmis apskritai. 1978 metais, perskaitęs neseniai išėjusius aušrininko, kovotojo už lietuvybę raštus, sudominau Mažąja Lietuva kelis savo bendradarbius. Panorome aplankyti jos pagrindinę dalį – Karaliaučiaus sritį. Tokiai kelionei reikėjo nusimanančio vadovo. Sudaręs beveik 20 istorikų ar literatų sąrašą, ką nors parašiusių apie Mažąją Lietuvą, suskatau vadovo ieškoti. Mūsų ekskursijai vadovauti atsisakė visi – vieni dėl didelio užimtumo, kiti dėl sveikatos ir panašiai. Tuomet suvokiau, kad sovietinei valdžiai Mažoji Lietuva nėra labai pageidautina tema. Kilo mintis rinkti medžiagą ir parengti vadovą po Mažąją Lietuvą. 1981 metais keliasdešimt egzempliorių buvo paskleistas pirmasis 37 puslapių apimties nelegalaus „Vadovo po Mažąją Lietuvą“ variantas.

Visuotinis Kristijono Donelaičio draugijos narių susirinkimas
2022-12-06

Lapkričio 30 dieną Vilniaus mokytojų namuose buvo surengtas Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto 104-ųjų metinių paminėjimas. Kartu prisimintas ir leidinio „Donelaičio žemė“ 30-metis.

Dar prieš šį minėjimą ten pat surengtas Kristijono Donelaičio draugijos visuotinis narių susirinkimas. Jo metu draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pateikė draugijos finansines ir veiklos ataskaitas. Dėl koronaviruso pandemijos praėjusiais metais ataskaitinio narių susirinkimo surengti nebuvo galimybės, tad tai padaryta dabar.

Išsamioje draugijos (pirmininko) ataskaitoje G. Skamaročius apžvelgė administracinę veiklą, kalbėjo apie draugijos veiklos populiarinimą, žurnalo „Donelaičio žemė“ leidybą, interneto svetainės www.donelaitis.info ir socialinės paskyros „Facebook“ socialiniame tinkle reikalus, taip pat prisiminė kasmet rengiamus apdovanojimus K. Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Jis kalbėjo ir apie draugijos narių bei bičiulių leidinių ir kūrinių pristatymus, papasakojo, su kokiomis problemomis susiduriama bendraujant su Karaliaučiaus krašto lietuviais dabartinėje karo Ukrainoje situacijoje.