Ingė Lukšaitė: „Pasigendu diskusijų dėl idėjų“
2022-12-05

Lapkričio 30 dieną gražiu renginiu Vilniaus mokytojų namuose paminėjome Mažosios Lietuvos (Tilžės) akto 104-ąsias metines bei įteikėme šių metų K. Donelaičio medalius „Širdings brolau“. Šiemet medaliai skirti Vladui Baranauskui už ilgametį Kristijono Donelaičio atminties ir gimtosios aplinkos puoselėjimą, vaidmenis teatre, literatūrines programas pagal Kristijono Donelaičio kūrybą ir jo epochos laiką, prasmingą jaunimo ugdymą; Liucijai Citavičiūtei už ilgametį Kristijono Donelaičio, Danieliaus Kleino, Liudviko Martyno Gedimino Rėzos ir kitų Mažosios Lietuvos asmenybių gyvenimo bei jų kūrybos nagrinėjimą ir populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, straipsnius spaudoje; Carmen Caro Dugo už Kristijono Donelaičio poemos „Metai“, Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ir kitų lietuvių kūrinių vertimus į ispanų kalbą, lietuvių kultūros sklaidą, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą bei Daliai Kiseliūnaitei už Kristijono Donelaičio kūrybos skaitymus, paskyros „Skaitome Donelaitį“ sukūrimą ir puoselėjimą, ilgametį lietuvių kalbos ir kultūros bei Mažosios Lietuvos tarmių ir toponimų tyrinėjimus, tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo skatinimą.

Sveikindami naujuosius laureatus norime priminti ir anksčiau šį medalį gavusius asmenis. Šiandien pristatome vieną iš jų -- Ingę Lukšaitę. Ji - kultūros istorikė, docentė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Ji nagrinėja Lietuvos XVI–XVII a. kultūrą, knygos ir bibliotekų istoriją. I.Lukšaitės tyrimų kryptys - Lietuvos kultūros istorija XV–XVII a., reformacijos Lietuvos istorija (XVI–XVII a.). Istorikė yra žymi XVII amžiaus Prūsijos istoriko Mato Pretorijaus kūrybos tyrinėtoja ir populiarintoja, iš viso paskelbusi daugiau kaip 70 mokslinių straipsnių. Už savo veiklą mokslininkė 1997 metais apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu, 1999 m. jai įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui, 2002 m. ji apdovanota Lietuvos mokslo premija.

Marijampolėje - tradicinė Kristijono Donelaičio konferencija
2022-11-29

Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija gruodžio 9 dieną kviečia į tradicinę respublikinę konferenciją "Donelaičio žemė ir Sūduva pasaulio kultūros kontekste". Renginys prasidės 11.30 valandą prie poeto paminklo, o nuo 12 val. tęsis Marijampolės savivaldybė starybos posėdžių salėje.Šiemet ir vėl sulauksime puikių pranešėjų bei įdomių pranešimų, tarp kurių gerai žinomas profesorius Egidijus Aleksandravičius nagrinės, kas šiandien mums trukdo giliau suprasti K.Donelaitį, daugiau sužinosime apie istorinį Rytprūsių griovimą po 1944 metų, apie lietuvybės išsaugojimo Karaliaučiaus krašte galimybes, o K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius konferencijoje apžvelgs leidinio "Donelaičio žemė", gruodžio mėnesį mininčio 30-metį istoriją ir raidą.

Bus ir literatūrinė-muzikinė įžanga, vyks diskusija, tad visus, neabejingus Mažajai Lietuvai, K. Donelaičiui ir kitiems to krašto šviesuoliams, taip pat spausdintam žodžiui kviečiame dalyvauti konferencijoje.    

Asmenybės įamžinimas praturtina šiuolaikinį pasaulį
2022-11-29

Šį mėnesį savo 34-erių metų įkūrimo sukaktį mini Vydūno draugija. Tai visuomeninė kultūros organizacija, vienijanti besidominčius  Vydūno kūryba ir norinčius prisidėti prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo, idėjų įgyvendinimo.

Nuo 2020 metų draugijai vadovauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė. Siūlome pokalbį su ja.

- Vadovaujate Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, o viena iš keturių pastaraisiais metais institute vykdytų ilgalaikių mokslinių tyrimų programa buvo ,,Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“. Kaip sekėsi ją vykdyti?

- Ilgalaikė programa ,,Senosios Lietuvos ir Prūsijos raštijos fundamentiniai tyrimai“ yra tęstinė, vienas jos etapas vykdytas 2017–2021 metais. Programa buvo koncentruojama į Kristijono  Donelaičio, Liudviko Martyno Rėzos palikimo tyrimus.

Programos pirmasis tikslas – „Įvykdyti reikšmingą Prūsų Lietuvos tyrimų ir šaltinių leidimo etapą, kurio svarbiausia dalis – K. Donelaičio kūrybos mokslinis tyrimas ir rengimas publikavimui“. Jau išleisti keli K. Donelaičio Raštų  tomai.

Tęsiama Liudviko Rėzos akademinių Raštų leidyba, atverianti akademinei ir plačiajai visuomenei iki šiol mažai prieinamą L. Rėzos rašytinio palikimo dalį. Liucijai Citavičiūtei su bendradarbiais parengus, yra išleisti aštuoni jų tomai.  

Minėsime svarbias datas
2022-11-24

Lapkričio 30 dieną 16 valandą Vilniuje, Mokytojų namuose rengiamas Mažosios Lietuvos (Tilžės) akto 104-ųjų metinių ir žurnalo "Donelaičio žemė" 30-ųjų metinių iškilmingas paminėjimas. Jo metu bus skaitomi pranešimai, vyks apskritojo stalo diskusijos, planuojama meninė dalis. Taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medalis "Širdings brolau..." šių metų nominantams.

Kviečiame kuo gausiau dalyvauti ir paminėti mums labai svarbias datas.  

Renginio organizatoriai -- Kristijono Donelaičio draugija ir Mažosios Lietuvos reikalų taryba.

Dievo ir artimo tarnystėje
2022-11-23

Kanauninko Anupro Gauronskio apaštalavimą Karaliaučiaus krašte apžvelgiant (pabaiga)

BRONIUS MAKAUSKAS, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, buvęs Lietuvos Respublikos konsulas Tilžėje

“Aš puikiai žinojau, kam darau šį darbą. Norėjau, noriu ir linkiu, kad tuose Dievo namuose būtų gera. Žmonėms svarbu ne architektūriniai elementai, bet kaip jie jaučiasi įėję vidun. Todėl kreipiuosi į Jus, į parapiją. Čia Jūsų šventovė, čia ir yra Jūsų dalis – ateikite, čia Jūsų namai… Dabar aš suprantu, kad Bažnyčios statyba nesibaigia uždėjus stogą, įrengus ją, sutvarkius aplinką, pašventinus. Tai yra begalybė – eiti tuo Keliu...”, - šiuos žodžius ištarė kunigas Anupras Gauronskas Tilžės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios 2000 m.  šventinimo metu.

O galėjo būti ir kitaip, jeigu ne tas "puikus žinojimas, ką darau". Apie tai tebyloja pats Anupras: "Kai išvyko lietuvis kunigas iš Tilžės, kilo klausimas, kas patarnaus katalikams. Buvo daug norinčių kunigų, nes bažnyčia nauja, ir klebonija yra, ir kur gyventi kunigams. Kalbuosi su vienu jaunu lenku, kuris jau buvo beveik paskirtas į Tilžę. Sakau jam: „Ten gyvena daug lietuvių, išmoki lietuviškai, kad galėtum jiems patarnauti jų kalba“. O jis man sako: „Kai aš ten dirbsiu, tai šv. Mišios bus aukojamos tik rusiškai“. Pagalvojau: rusiškai, o paskui gal ir lenkiškai. Ir paprašiau vyskupo T.Kondrusevičiaus, kad mane skirtų į Tilžę. Vyskupas sutiko, sakė, kad aš turiu pirmenybę pasirinkti, kadangi buvau pirmas katalikų kunigas, kuris pradėjo darbą šiame krašte“.